Gimdos kaklelio vėžys (gimdos karcinoma, korpusinė karcinoma) yra piktybinis gimdos kūno navikas. Beveik visada jis išsivysto iš gleivinės (endometriumo), kuri gimdą nustato viduje. Tada ekspertai kalba apie endometriumo karcinomą. Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas dažniausias moterų vėžys. Reguliarus patikrinimas yra svarbus, kad būtų galima laiku nustatyti ir išgydyti naviką. Čia skaitykite viską, kas svarbu apie gimdos vėžio priežastis, terapiją ir prognozę.
Gimdos vėžys: aprašymas
Gimda (gimda) yra raumeningas tuščiaviduris organas. Viršutinė dalis vadinama gimdos kūnu; į ją teka du kiaušintakiai. Apatinė trumpa ir vamzdinė dalis vadinama gimdos kakleliu. Jis jungia kūną su makštimi.
Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš viršutinės gimdos dalies, gimdos kūno (korpuso). Taigi pavadintas korpuskulinė karcinoma. Priešingai nei daugelis kitų vėžio atvejų, gimdos vėžys dažniausiai vystosi ne iš raumenų sluoksnio, bet iš gleivinės, esančios gimdos viduje (endometriumo). Tada ekspertai kalba apie endometriumo karcinomą.
Iki menopauzės (menopauzės) gimdos gleivinė reguliariai atsinaujindavo. Kiekvieną mėnesį viršutiniai sluoksniai atmetami ir išstumiami kartu su mėnesinėmis. Menopauzės metu yra pokyčių gleivinėje. Atskiros ląstelės gali virsti vėžio ląstelėmis per genetinę modifikaciją (mutaciją) – išsivysto endometriumo karcinoma.
Gimdos kaklelio vėžys neleidžiamas gimdos kaklelio vėžio (Gimdos kaklelio karcinoma). Tai vystosi iš apatinės gimdos dalies. Abu vėžiai skiriasi ankstyva diagnoze, diagnoze ir gydymu. Kitas skirtumas nuo gimdos vėžio: vakcina nuo ŽPV virusų (žmogaus papilomos viruso) skirta tik gimdos kaklelio vėžio profilaktikai. Jis neapsaugo nuo gimdos vėžio.
Gimdos kaklelio vėžys: faktai ir skaičiai
Gimdos kaklelio vėžys yra vienas iš labiausiai paplitusių moterų vėžio. Kiekvienais metais apie 12 000 naujų moterų gimsta gimdos vėžys. Vidutinis amžiaus vidurkis yra apie 68 metus; iki 40 metų endometriumo karcinoma pasitaiko retai. Gerokai daugiau nei pusė nukentėjusiųjų po menopauzės suserga menopauze. Gydymo tikimybė ir prognozė – jei karcino karcinoma nustatoma ankstyvoje stadijoje – yra gera. Daugumą kenčiančių pacientų galima išgydyti.
Gimdos kaklelio vėžys: simptomai
Apie viską, kas svarbu tipiniams gimdos vėžio požymiams, galima perskaityti straipsnyje apie gimdos vėžį – simptomus.
Gimdos kaklelio vėžys: priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli gimdos vėžio (endometriumo vėžio) priežastis vis dar nežinoma. Mokslininkai įtaria, kad jo vystymosi metu sąveikauja įvairūs rizikos veiksniai.
Gimdos vėžio išsivystymas daugiausia priklauso nuo moteriškų lytinių hormonų, ypač nuo lytinių hormonų estrogenas, ab – beveik kiekviena endometriumo karcinoma priklauso nuo estrogeno. Hormonas užtikrina, kad gleivinė reguliariai atsinaujintų prieš menopauzę. Jis gaminamas kiaušidėse ir riebaliniame audinyje. Taip pat kiaušidėse susidaro geltonojo kūno hormonas progesteronas (progestogenas). Tai neutralizuoja pakėliamąjį estrogeno poveikį ir taip pat užtikrina gleivinės atsistatymą mėnesinėmis. Taigi, kai vyrauja estrogeno poveikis, gali atsirasti endometriumo pervargimas, o vėliau – endometriumo karcinoma.
Štai kodėl antsvorio turinčioms moterims po menopauzės padidėja rizika susirgti gimdos vėžiu: jų kiaušidės nebėra „apsauginis“ progesteronas, gaminantis daug riebalinių audinių, bet ir toliau gaminantis estrogeną.
Net moterims, kurioms pirmosios menstruacijos buvo ankstyvos arba prasidėjo vėlyva menopauzė, yra šiek tiek padidėjusi endometriumo vėžio rizika. Tas pats pasakytina apie moteris, kurios niekada negimė vaikų ar niekada nežindė.
Menopauzės metu dažnas gydymas moteriškais lytiniais hormonais (pakaitinė hormonų terapija, HET). Moterims, kurioms vis dar yra gimda, jų galima skirti tik kartu su progestinais.
amžius taip pat yra gimdos vėžio rizikos veiksnys.
taip pat genetiniai veiksniai gali vaidinti vaidmenį gimdos vėžio vystymesi. Atsakingas yra vienas genas, kuris su 50 procentų tikimybe pereis kitai kartai. Paveiktose šeimose, be gimdos vėžio rizikos, padidėja ir kiaušidžių bei storosios žarnos vėžys.
tikras hormoniniai sutrikimai yra kiti gimdos vėžio rizikos veiksniai. Kai kurioms moterims gimdos gleivinė kaupiasi, tačiau nėra ovuliacijos ir dėl to vėliau nesusidaro gestagenas. Arba progestino įtaka yra per silpna dėl kitų priežasčių, kad pablogėtų tiršta gleivinė. Toks neįprastas endometriumo sustorėjimas, nesusijęs su kontroliniu ciklu, vadinamas endometriumo hiperplazija. Jis gali atsirasti prieš menopauzę ir po jos ir sukelti endometriumo vėžį.
Be to, gimdos vėžys gali būti pavadintas dovanojant antiestrogeną tamoksifenas plėtoti. Tamoksifenas yra plačiai naudojamas krūties vėžio gydymui. Taip pat po vieną spinduliuotė gydymas padidėja rizika susirgti gimdos vėžiu. Tačiau taikant šiuos gydymo metodus kitų vėžio gydymo būdų nauda yra didesnė už gimdos vėžio riziką.
Gimdos vėžys: tyrimai ir diagnozė
Endometriumo karcinoma gali būti diagnozuota keliais būdais.
Pirmoji pasirinkimo priemonė yra: Makšties ultragarsinis tyrimas (Vaginalsonografie). Be to, ginekologui gali pakisti gleivinė skenavimas jutimo. Dažnai to reikia vienam audinių mėginio (Biopsija). Tai tiriama laboratorijoje. Tai gali būti naudojama norint nustatyti, ar nėra gerybinių ar piktybinių pokyčių ir kokioje stadijoje yra gimdos vėžys.
Su viena histeroskopija (Hysteroscopy) gali patvirtinti gimdos vėžio įtarimą. Ši procedūra atliekama ambulatoriškai. Per makštį į gimdą įkišama maža lazdelė (histeroskopas). Jį taip pat galima lengvai paimti iš gleivinės.
Vaizdo gavimas gali būti naudojamas įvertinti gimdos vėžio plitimą. Tai yra magnetinio rezonanso vizualizavimo (MRT) ir kompiuterinės tomografijos (KT). Šie tyrimai atliekami ligoninėje.
Jei įtariama, kad gimdos vėžys nebėra tik gimda, atliekami tolesni tyrimai. Taip bus apie vieną cistoskopija (Cistoskopija) ir viena Tiesiosios žarnos atspindys (Rektoskopija), norėdami pamatyti, ar navikas išplito į šlapimo pūslę ar žarnyną.
Gimdos vėžys: gydymas
Svarbiausia gimdos vėžio terapija yra chirurgija. Priklausomai nuo vėžio agresyvumo ir stadijos, gali būti skiriamas kitas gydymas, pavyzdžiui, chemoterapija. Kita gimdos vėžio gydymo galimybė yra hormonų terapija tam tikrais atvejais.
Gimdos vėžys: operacija
Daugeliu endometriumo vėžio atvejų geriausias gydymo metodas yra chirurgija. Kiek audinių pašalinama, priklauso nuo vėžio stadijos. Jei gimdos vėžys per mažai išplito, pašalinama gimda, kiaušintakiai ir kiaušidės.
Sudėtingesnėse stadijose gali tekti papildomai iškirpti limfmazgius aplink dubens ir išilgai pilvo aortos, audinį aplink gimdą ir dalį makšties skliauto. Jei navikas jau išplito į šlapimo pūslę ar žarną, reikia pašalinti daugiau audinių.
Gimdos vėžio chirurgija, išskyrus kitas išimtines aplinkybes, netaikoma. Taip yra, pavyzdžiui, kai operacija yra pernelyg rizikinga – pavyzdžiui, dėl to, kad bendra moters būklė yra labai bloga arba egzistuoja tokios būklės ligos kaip sunki širdies ir kraujagyslių liga. Net moterims menopauzėje, kurios vis dar nori turėti vaikų, pirmiausia galima išbandyti hormonų terapiją.
Gimdos vėžys: radioterapija
Radiacinė terapija po gimdos kaklelio vėžio operacijų yra nurodyta, nors vėžys turėjo įtakos makšties skliautams. Tokiu būdu galima išvengti naviko pasikartojimo. Be to, jei gimdos vėžys jau per toli pažengė į operaciją arba jo nepavyko visiškai pašalinti, skiriama radiacija.
Gimdos vėžys: chemoterapija
Jei gimdos vėžys negali būti operuotas, jei po operacijos yra didelis atkryčio pavojus arba jei jau išsivystė naujas navikas, bus taikoma chemoterapija. Tinkami vaistai pacientui skiriami infuzijos būdu. Kai kuriais atvejais gali būti naudingas chemoterapijos ir radioterapijos derinys.
Gimdos vėžys: hormonų terapija
Kaip hormonų terapijos, susijusios su gimdos vėžiu, dalis pacientų gauna dirbtinius liutealinius hormonus (progestogenus), dažniausiai tablečių pavidalu. Jie turėtų neutralizuoti estrogeno poveikį tiek, kad būtų slopinamas nuo estrogeno priklausomo naviko augimas – liga nėra neįprasta, tačiau vis dar tęsiasi. Gydant hormonais negalima išgydyti.
Paprastai hormoninis gydymas gimdos vėžiu atliekamas tik tuo atveju, jei neįmanoma nei operacija, nei radioterapija. Net ir toms moterims, kurios nori susilaukti vaiko, auglių augimą vartojant hormonus galima bent pristabdyti, kol nėštumas tampa įmanomas. Po gimdymo gydytojai rekomenduoja pašalinti gimdą, nes yra didelė atkryčio rizika.
Gimdos vėžys: ligos eiga ir prognozė
Praėjus penkeriems metams po gimdos vėžio diagnozės apie 80 procentų pacientų vis dar gyvena (penkerių metų išgyvenimas). Atskirais atvejais prognozė priklauso nuo įvairių veiksnių. Be bendros sveikatos būklės, ypač stadija, kurioje diagnozuojama karcino-karcinoma, turi įtakos pasveikimo galimybėms:
Jei gimdos vėžys nustatomas anksti ir gydymas pradedamas nedelsiant, prognozė gera. Kita vertus, darosi sunkiau, kai gimdos navikas jau yra suformavęs metastazes. Jie dažniausiai įsikuria plaučiuose ar kauluose ir yra sunkiau gydomi. Todėl svarbu, kad bet kuri moteris, jei būtų galimų gimdos vėžio simptomų (kraujavimas ne menstruacijų metu arba po menopauzės), nedelsiant kreiptųsi į gydytoją ir išsiaiškintų jo priežastį.
Atkryčio baimė
Kai kurios moterys labai nerimauja, kad navikas gali pasikartoti po išgyvenusios gimdos vėžio ligos. Šis psichinis stresas gali rimtai paveikti nukentėjusiųjų rezultatus ir gyvenimo kokybę. Reguliarios patikros, psichologinė pagalba ir pokalbiai savipagalbos grupėje moterims, turinčioms gimdos vėžio gali čia padėti!