burnos pienligė

Burnos pienligė: aprašymas

Burnos pienligė yra mielių infekcija burnoje. Tai gana dažnai pasireiškia naujagimiams ir kūdikiams. Oralinis pienligė suaugusiesiems, atvirkščiai, dažniausiai pasireiškia senyviems ir sergantiems žmonėms arba tiems, kurie vartoja tam tikrus vaistus (pvz., Antibiotikus). Gydytojai burnos pienligę taip pat vadina burnos kandidozė, nes tai yra infekcija su Candida šeimos grybeliu.

Dažniausiai burnos pienligė pasireiškia baltų, pašalinamų nuosėdų pavidalu ant paraudusios, uždegusios burnos gleivinės (pseudomembraninė kandidozė). Rečiau yra deginimas, raudonos gleivinės (ūminė eritematozinė kandidozė) arba gleivinė įstrigo gleivinėje (hiperplastinė kandidozė). Bet kokiu atveju burnos grybelis turi būti gydomas specialiais vaistais nuo grybelinės infekcijos – vadinamaisiais antimycotikais.

Burnos pienligė: simptomai

Klasikinis burnos pienligės simptomas yra paraudusios burnos gleivinės, ant kurių ilsisi balti dėmeliai. Iš pradžių šie patarimai atrodo kaip maži, pieniškai balti taškeliai, dažnai ant skruostų ir lūpų vidinės pusės, taip pat ant gomurio ar po liežuviu (liežuvio grybas). Šiuos mažus padėkliukus paprastai lengva nušluostyti, o po jais atsiranda raudona, blizgi dėmelė. Ypač dažnai grybeliai lizdą burnoje sudaro po protezu. Procesui bėgant, žiogai dauginasi ir išsiplečia, o kai kuriais atvejais susilieja, sudarydami didesnes baltas dėmes. Juos nuėmus, oda pradeda lengvai kraujuoti. Kartais burnos grybelis plinta į ryklę ir stemplę.

Tokią išvaizdą medicinos specialistai taip pat vadina ūmiu pseudomembraninė kandidozė – labiausiai paplitusi burnos pienligės forma. Mielių simptomai burnoje taip pat yra:

• Burnoje jaučiamas „neryškumas“ ir sausumas
• padidėjęs troškulys
• Skonio sutrikimai (galbūt metalo skonis)
• Halitozę
• burnos gleivinės deginimo pojūtis

Tačiau šie simptomai daugeliu atvejų neatsiranda, jei burnos grybelis vis dar yra pradinėse stadijose. Tačiau kūdikiams burnos pienligė dažnai būna labai nepatogi, todėl jie nebenori gerti. Kai grybelis plinta, kūdikiui kartais atsiranda grybelio sankaupų ant lūpų ar burnos kampuose.

Burnos pienligė gali atrodyti kitaip

Iš esmės yra įvairių pienligės apraiškų. Burną ir gerklę ne visada reikia pažymėti balta danga. Šiek tiek retesnis yra ūminė eriteminė kandidozė – jis vystosi daugiausia gydant antibiotikais arba sergant ŽIV, dažnai dėl pseudomembraninės kandidozės. Vietoj trinkelių pirmiausia pasireiškia stipri gleivinės paraudimas ir deginimas burnoje, ypač dažnai pažeidžiama liežuvio užpakalinė dalis.

Taip pat yra lėtinės formos hiperplazinė kandidozė (taip pat: Candida-Leukopathie). Čia yra ant gleivinės ir įstrigo liežuvis, baltos nuosėdos su raudonais kraštais, kurių neįmanoma lengvai išspręsti. Ši burnos pienligės forma yra būdinga žmonėms, turintiems imuninės sistemos sutrikimų, ir gali išlikti mėnesius ar metus.

Burnos pienligė: priežastys ir rizikos veiksniai

Burnos pienligė dažniausiai atsiranda dėl infekcijos Candida albicans – dažno mielių šeimos grybelio. Net maždaug 50 procentų sveikų žmonių jis gali būti aptinkamas burnos ertmėje, taip pat žarnyne ir ant įvairių gleivinių.

Tik žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema kolonizacija tampa vadinamąja oportunistine infekcija: grybeliai naudoja gynybinę spragą ir pradeda daugintis. Todėl burnos pienligė būdinga naujagimiams ir kūdikiams, kurie dar neturi ryškios imuninės sistemos.

Bet net vyresni vaikai ir suaugusieji gali susirgti grybeline infekcija burnoje – ypač jei gynybą slopina vaistai arba silpnina liga. Taip pat rizikuoja vyresnio amžiaus žmonės, kuriems trūksta dantų ir dantų protezų.

Be Candida albicans, burnos pienligę gali sukelti ir kitos mielės, tokios kaip Candida tropicalis ir Candida stellatoidea. Šie grybai retai kolonizuoja burnos ertmę žmonėms.

Burnos pienligė: kūdikis paprastai užkrėstas motina

Naujagimiai, turintys burnos pienligę, paprastai būna užkrėsti gimus kūdikiui, galbūt nepastebėtu motinos grybeliu makštyje. Grybelis burnoje paprastai būna jau pirmosiomis gyvenimo dienomis – taip atsitinka iki penkių procentų kūdikių. Vyresni kūdikiai, pavyzdžiui, žindukai, turintys kontaktą su globėjo seilėmis. Per savo gyvenimą beveik visi žmonės liečiasi su Candida albicans, tačiau infekcija plinta tik tam tikromis aplinkybėmis. Be labai žemo ir labai aukšto amžiaus, yra ir kitų burnos grybelio rizikos veiksnių:

• ŽIV infekcija ir AIDS liga
• Cukrinis diabetas
• Vėžys (pvz., Leukemija, Hodžkino liga)
• ūminės infekcinės ligos (pvz., pneumonija)
• Vaistai: antibiotikai, chemoterapiniai vaistai, kortizono turintys astmos purškikliai
• Mitybos trūkumas (pvz., Geležies trūkumas, vitamino B trūkumas)
• sumažėjusi seilių gamyba
• nikotino vartojimas
• Protezai ir kitos protezų formos

Burnos pienligė: tyrimai ir diagnozė

Mundsoor diagnozė gali būti odontologui, pediatrui, dermatologui ar bendrosios praktikos gydytojui. Pirmiausia jis teiraujasi apie paveiktą asmenį (arba jei kūdikiai yra pas atitinkamą globėją), kokius simptomus jis pastebėjo ir nuo kada jie yra. Jis taip pat klausia apie esamas sveikatos būklę ir nori sužinoti, ar pacientas vartoja vaistus.

Klinikinis vaizdas lemia burnos pienligės diagnozę

Svarbiausias burnos grybelio diagnozės veiksnys yra klinikinis vaizdas. Paprastai gydytojas iš pirmo žvilgsnio atpažįsta, jei burnoje yra pienligės – būdingi balti dėmeliai. Tačiau yra galimybė supainioti su leukoplakija – naviko pirmtaku. Medinis mentele gydytojas atsargiai nuvalo dangą nuo vieno taško, kad patikrintų, kaip gleivinė elgiasi po burnos pienligės patarimais. Tai leidžia jam greitai diagnozuoti pseudomembraninę kandidozę.

Jei grybelis rodo netipišką vaizdą burnoje, diagnozė nėra tokia lengva. Bet kokiu atveju prasminga diagnozuoti burnos pienligę patepant paveiktos gleivinės tepinėlį. Tokiu būdu patogenus galima aptikti mikroskopu. Kraujo tyrime galima rasti burnos pienligės antikūnų prieš Candida grybelį, dažniausiai diagnozei nustatyti, tačiau kraujo mėginys nėra būtinas.

Burnos pienligė: gydymas

Burnos priežiūrai gydytojas skiria specialius priešgrybelinius vaistus (antimycotics), kurie tinka burnos ir gerklės sričiai. Tai apima, pavyzdžiui, veikliąsias medžiagas amfotericiną B ir nistatiną. Jie gali būti naudojami pastilių, geriamojo gelio, tirpalo arba suspensijos (skysčio su pipete) pavidalu.

Svarbu laikytis numatytos gydymo trukmės ir nenutraukti gydymo per anksti, jei nematyti grybelio dangos. Taip pat būkite atsargūs dėl grybelinės burnos ligos, laikydamiesi kruopščios burnos higienos. Jei jūsų vaikas kenčia nuo burnos pelėsių, taip pat turėtumėte pakeisti visus žindukus ir buteliuko spenelius arba bent jau kruopščiai sterilizuoti.

Burnos pienligė: užkirsti kelią

Yra keletas būdų, kaip išvengti burnos pienligės vaikui ir sau:

• Kūdikiams ir mažiems vaikams burnos pienligės prevencija yra ypač svarbi. Reguliariai valykite žindukus, žindukus ir kramtymo žaislus ir venkite jų naudoti, pvz. „išvalyti” nukritusius pacifikus su savo seilėmis.
• Kai nešiojate dantų protezą, įsitikinkite, kad jis tinka tinkamai. Kruopščiai išvalykite juos po kiekvieno valgio ir atlikite kruopščią burnos higieną, kad išvengtumėte burnos pienligės.
• Jei turite imuniteto nepakankamumą ir pakartotinai atsiranda pienligė burnoje, prevencijai gali būti naudinga vartoti priešgrybelinį vaistą. Būtinai aptarkite tai su gydytoju.
• Makšties grybelis gali būti perduodamas iš motinos kūdikiui gimus ir pasireiškiantis kaip burnos pienligė naujagimiui. Jei esate nėščia, prieš gimdymą prasminga gydyti galimą Candida infekciją.
• Labai sergantiems ir senyviems pacientams, kurie yra maitinami dirbtinai, seilėtekis paprastai būna labai sumažėjęs, kad burnoje greitai dauginasi bakterijos ir grybeliai. Todėl pensininkams ir slaugytojams taikoma vadinamoji pienligės ir parotito profilaktika, pavyzdžiui, reguliariai sudrėkinant gerai prižiūrimo žmogaus gleivinę.

Burnos pienligė: ligos eiga ir prognozė

Jei terapija nuosekliai atliekama, burnos pienligė paprastai gali būti gerai išgydoma. Retais atvejais – pienligė, tačiau ji gali išlikti ir vėl grįžti. Tada gydytojas kartais paskiria stipresnius priešgrybelinius vaistus, kurie taip pat veiksmingi likusiame virškinamajame trakte – ypač žarnyne – sumažina grybelių ir burnos pienligė taigi tapk meistru.