Įtampos sindromas apibūdina skausmingą sausgyslių ar raumenų įstrigimą sąnario srityje. Tai gali sukelti skausmingus judėjimo apribojimus. Pečių sąnarį dažniausiai veikia impingmentinis sindromas, po kurio eina klubo sąnarys. Jis gydomas analgetikais, kineziterapija ir chirurgija. Čia galite perskaityti visą svarbią informaciją apie impingmentų sindromą.
Įspaudimo sindromas: aprašymas
Įspaudimo sindromas (butelio kaklelio sindromas) apibūdina skausmingą sausgyslių ar Gelenkkapselanteilen (minkštųjų audinių) įstrigimą sąnario erdvėje. Dėl to sausgyslės nebegali nevaržomai slysti sąnario erdvėje. Daugeliu atvejų tai sukelia degeneracinius pokyčius, susijusius su ribotu sąnario mobilumu.
Impingmentinis sindromas dažniausiai pasireiškia peties sąnariu. Apie tai kenčia apie dešimt procentų Vokietijos gyventojų (maždaug tokio pat amžiaus kaip vyrai ir moterys maždaug 50 metų amžiaus). Dažnai impingencijos sindromas pasireiškia ir klubo sąnario srityje. Retai pacientai kenčia nuo kulkšnies implanmentacijos sindromo.
Dvi impingencijos sindromo formos
Įspaudimo sindromą galima suskirstyti į dvi formas, atsižvelgiant į tai, kurios struktūros yra suspaustos:
Pirminė Išleidimo Imant sindromas yra dėl kaulėtų struktūrų pokyčių, tokių kaip kaulo spuogas ar pernelyg nuožulnus kaulo stogas.
Vidurinis Ne-lizdas kritimas sindromas yra kitos ligos ar sužalojimo, dėl kurio sumažėja sąnario erdvė, rezultatas. Tai apima, pavyzdžiui, bursos uždegimą (bursitą), taip pat sausgyslių ar raumenų pažeidimus.
Įspaudimo sindromas ant peties
Viskas, kas svarbu apie perkrovos sindromą peties srityje, skaitykite straipsnyje Impingmentas – petys.
Impingmentinis sindromas ties klubu
Viskas, kas svarbu apie klubo srities susiaurėjimo sindromą, skaitykite įraše
Padarinys – klubas.
Pažeidimo sindromas: simptomai
Impingencijos sindromas sukelia skirtingus simptomus, atsižvelgiant į paveiktą sąnarį. Paprastai pacientai kenčia nuo skausmo, kuris paprastai padidėja patiriant stresą ir sukelia santūrumą.
Simptomai – peties sąnarys
Kai dilgčiojimo sindromas pasireiškia peties sąnariu, ankstyvosios stadijos pacientai praneša apie staigų skausmą, kuris atsiranda atskirai ramybės metu ir sustiprėja mankštos metu (ypač atliekant veiklą per galvą). Pacientai dažnai gali nurodyti susidariusią situaciją (stresas, peršalimas, trauma). Skausmas apibūdinamas kaip gulėjimas giliai sąnaryje ir dažnai padidėja naktį, todėl gulėti ant pažeistos pusės vargu ar įmanoma. Daugumai pacientų nebeįmanoma pakelti rankos daugiau nei 60 laipsnių nuo pradinės padėties (rankos kabo laisvai). Tolesniame kurse gali atsirasti bursos adhezijos ir adhezijos peties sąnario srityje (Bursa subacromialis), o tai apsunkina skausmingą judėjimo apribojimą. Dėl skausmo sumažėjusio raumenų aktyvumo raumenys labai lengvai išnyksta, o sąnarys praranda stabilumą.
Simptomai – klubo sąnarys
Impingmentinis sindromas dažnai rodo labai šliaužiančią klubo sąnario pradžią. Iš pradžių klubo sąnario skausmas atsiranda tik retkarčiais ir pacientas jį dažnai apibūdina kaip kirkšnies skausmą. Skausmas padidėja fizinio krūvio metu ir dažnai ištinamas šlaunyse. Daugeliu atvejų jie sustiprinami, kai koja, kuri sulenkta 90 laipsnių kampu, pasukama į vidų (vidinis sukimasis sulenkiant 90 laipsnių kampu).
Įsiskverbimo sindromas: priežastys ir rizikos veiksniai
Įtakos sindromas gali turėti įvairių priežasčių. Jie yra suskirstyti į kaulinius struktūrinius pokyčius ir minkštųjų audinių (raumenų, sausgyslių, liemens) pažeidimus. Impingmentinio sindromo rizika didėja su amžiumi. Dėl padidėjusio mobiliųjų sąnarių streso jauniems sportininkams taip pat pasireiškia klubo sąnario impingencijos sindromas. Tuomet sąnariai nėra tokie stabilūs, o sunkus patempimas gali patinti sausgyslę – galimas padarinys yra impingencijos sindromas.
Impingmentinis sindromas prie peties: priežastys
Pečių sąnarys yra lanksčiausias kūno sąnarys. Ją formuoja žasto (Caput humeri) galva ir kaukolės sąnarinis paviršius. Kaukolė turi kaulinį iškilumą, akromioną, kuris yra aukščiausias peties sąnario taškas. Palyginti su klubo sąnariu, peties sąnarį daug mažiau apsaugo kaulinės struktūros. Jį supa keturi rankogalių raumenys (rotatoriaus rankogaliai). Rotatoriaus rankogalių sausgyslės eina po akromionu per vadinamąją subakrominę erdvę ir daug labiau prisideda prie peties sąnario stabilumo nei aplinkiniai raiščiai.
Esant peties impingencijos sindromui, sąnario erdvės susiaurėjimas gali atsirasti dėl kaulų pakitimų akromijoje ar aplinkinių minkštųjų audinių pažeidimo.
Esant ištakų impingencijos sindromui, subakromos erdvę riboja aplinkinės kaulinės struktūros. Priežastys dažniausiai yra kaulų augimas (osteoartritai osteoartrito atveju, kauliniai žandikauliai arba akromiono formos variantai).
Nepatenkamąjį impingencijos sindromą sukelia pažeisti aplinkiniai minkštieji audiniai. Bursos uždegimas (Bursitits subacromialis) dažnai sukelia patinimą ir taip susiaurina sąnario erdvę. Rotatoriaus manžetės pažeidimas kaip tendinito dalis (tendinitas) taip pat gali sukelti skausmingus judesių apribojimus sąnario erdvėje. Daugeliu atvejų pažeidžiama supraspinatus raumenų sausgyslė. Kai yra visiškas rotatoriaus rankogalių raumenų sausgyslių plyšimas, žasto (pakaušio galvos) galva nebėra tinkamai stabilizuota ir vadinama „nestabilumo impingencijos sindromu“.
Sumušimo sindromas ties klubu: priežastys
Dažniausiai klubo sąnario sindromą sukelia klubo lizdo (acetabulumo) deformacija. Acetabuliarinė taurė priklauso dubens kaului ir yra puodelio formos lizdas, kuris kartu su šlaunikaulio galva sudaro klubo sąnarį. Jei ant acetabulos krašto ar šlaunikaulio galvos formuojasi kauliniai spurgai (smaigo deformacija), gali atsirasti skausmingas judesio apribojimas, ypač sukant į vidų (vidinis sukimasis) ir klubo sąnario lenkimas (lenkimas). Kaulų kaulai dažnai atsiranda dėl padidėjusio fizinio streso, todėl jaunieji sportininkai dažnai kenčia nuo klubo sąnario pažeidimo sindromo.
Įspaudimo sindromas: tyrimai ir diagnozė
Tinkamas įtariamo impingencijos sindromo kontaktas yra ortopedijos ir traumos chirurgijos specialistas. Išsamus jūsų simptomų aprašymas suteiks gydytojui vertingos informacijos apie jūsų dabartinę sveikatos būklę. Pvz., Gydytojas gali užduoti jums šiuos klausimus:
- Ar prisimenate stiprų patempimą ar sužalojimą skausmo atsiradimo metu?
- Ar skausmas nuobodu ir spinduliuoja iš sąnario?
- Ar skausmas padidėja naktį, ar gulite ant pažeistos pusės?
- Ar turite judėjimo apribojimus paveiktame sąnaryje?
Atsižvelgdamas į šią ligos istoriją (ligos istoriją), gydytojas apžiūrės jus fiziškai. Jis patikrins sąnario lankstumą, paprašydamas perkelti ranką ar koją į skirtingas pozicijas. Naudojant „skausmingą lanką“, aktyvus rankos pakėlimas 60–120 laipsnių kampu (aukščiau pečių plokštumos) neįmanomas. Be to, gydytojas norės išmatuoti pažeistos kūno pusės stiprumą ir paprašys judėti prieš pasipriešinimo rankas ir kojas.
Pažeisto sąnario rentgeno tyrimas, ultragarsinis tyrimas (sonografija) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT) patvirtina patikimą diagnozę.
Įspaudimo sindromas: rentgeno tyrimas
Rentgeno tyrimas yra pasirinkta diagnozavimo priemonė impingencijos sindromo metu. Tai yra ekonomiškai efektyvus metodas norint parodyti bendrą apžvalgą. Jei gydantis ortopedas pats neturi rentgeno aparato, jis greičiausiai nukreipia jus į radiologijos praktiką ir aptars su jumis rezultatus. Radiografas rodo tipinius kaulinius struktūrinius pokyčius.
Impingmentinis sindromas: sonografija
Ultragarsinio tyrimo (ultragarso) pagalba galima nustatyti bet kokį skysčio kaupimąsi bursoje. Be to, sonografija padeda nustatyti raumenų plonėjimą. Tačiau kaulų struktūros negalima tinkamai vizualizuoti ultragarsu. Ultragarso tyrimas yra ekonomiškas ir lengvai atliekamas tyrimo metodas, kuris dėl minėto apribojimo paprastai atliekamas tik kartu su rentgeno diagnostika.
Impingmentinis sindromas: magnetinio rezonanso tomografija
Magnetinio rezonanso tomografija yra žymiai pranašesnė už ultragarsą, nes ji leidžia daug tiksliau vaizduoti minkštuosius audinius (raumenis, sausgysles, bursus). Kremzlės ir kaulų išsipūtimai taip pat parodyti labai tiksliai. Prieš bet kurią planuojamą sąnario rekonstrukcijos operaciją, norint patikimai diagnozuoti, visada reikia atlikti magnetinio rezonanso tomografiją. Be to, gera minkštųjų audinių vaizdinė apžvalga leidžia tiksliau planuoti chirurginę procedūrą.
Impingmentinis sindromas: gydymas
Impingmentinio sindromo terapija apima keletą variantų. Iš pradžių priešakyje turėtų būti konservatyvi terapija su apsauga, analgetikais ir fizioterapija. Norint išgydyti visam laikui, impingencijos sindromo priežastis reikia chirurginiu būdu pašalinti (priežastinio gydymo).
Konservatyvi terapija
Ankstyvosiose stadijose priešakyje yra vadinamoji konservatyvi terapija. Pažeistas sąnarys turėtų būti negailimas ir vengti skausmą stiprinančių streso veiksnių (mankštos, įtempto darbo). Priešuždegiminiai analgetikai (ibuprofenas arba acetilsalicilo rūgštis) gali palengvinti skausmą, bet nepaveikti sukėlėjo. Fizioterapinės priemonės paprastai taip pat padeda gerai sumažinti skausmą.
Priežastinis gydymas
Priežastinis gydymas yra medicininis gydymas, kurio metu siekiama pašalinti ir pašalinti ligos priežastis, šiuo atveju impingencijos sindromą. Operacija gali padėti pašalinti struktūrinius pokyčius ir tokiu būdu mechaninį sandarumą. Operacija ypač rekomenduojama jauniems žmonėms, nes ji žymiai sumažina sąnarių sustingimo riziką. Minimaliai invazinė artroskopinė chirurginė procedūra dabar naudojama vis dažniau; tai iš esmės pakeitė atvirą operaciją.
Impingmentinis sindromas – artroskopija: Artroskopija yra minimaliai invazinė chirurginė technika, apimanti fotoaparato su integruotu šviesos šaltiniu ir specialių chirurginių instrumentų įdėjimą į jungtį per du – tris mažus pjūvius. Šis chirurginis metodas leidžia gydytojui ištirti sąnario pažeidimus ir susidaryti visos sąnario apžvalgą.
Po to operatyvus tiekimas gali būti atliekamas tiesiogiai. Gali būti šlifuoti bet kokie kauliniai iškilimai, kurie riboja sąnario judėjimo laisvę. Jei kremzlės pažeidimas jau yra, jas taip pat galima pašalinti. Esant išplitusiam impingencijos sindromui, sausgyslės jau gali būti suplėšytos: artroskopijos metu jas galima susiūti ir rekonstruoti. Po to odos pjūviai susiuvami keliais siūlėmis ir palieka daug subtilesnius randus nei atvira operacija.
Impingmentinis sindromas: pratimai
Tegul kineziterapeutas parodo, kaip sustiprinti raumenis. Stiprinti tuos raumenis, kurie reikalingi sąnario pasisukimui į išorę (išoriniai rotatoriai), tikrai reikėtų specialiai treniruotis. Išoriniai rotatoriai padeda efektyviai padidinti sąnario erdvę. Be to, raumenų stiprinimo pratimai turėtų būti atliekami net ir po sėkmingos operacijos, siekiant neutralizuoti raumenų atrofiją.
Įspaudimo sindromas: ligos eiga ir prognozė
Kad būtų išvengta rimtų padarinių, impingencijos sindromas turėtų būti besąlygiškai gydomas. Prognozė ir eiga labai priklauso nuo impingencijos sindromo priežasties. Jei atliekamas fizioterapinis gydymas, jis turėtų būti atliekamas nuolat ir ilgesnį laiką. Dažnai praeina savaitės ar mėnesiai, kol simptomai pagerėja.
Stiprus susiaurėjimas gali sukelti uždegimą ir susidėvėjimo požymius. Be to, dėl ilgo nervų ir sausgyslių suspaudimo padidėja įtrūkimų ir audinių mirties (nekrozės) rizika. Tiek per ilgas imobilizavimas, tiek operacija sukelia sąnarių sustingimo riziką. Net po a Imant sindromas Po sėkmingos operacijos pacientai vėliau turėtų atlikti kineziterapijos pratimus.