nuovargio sindromas

Nuovargio sindromas: aprašymas

Terminas „nuovargis“ yra kilęs iš prancūzų kalbos ir vartojamas kalbomis ir reiškia nuovargį ar išsekimą. Taigi, nuovargio sindromas, kuriam būdingas nuolatinis nuovargio, išsekimo ir neištikimybės jausmas, kurio negali atstumti daug miego ir poilsio. Nuolatinis, didelis nuovargis visam laikui pablogina nukentėjusiųjų gyvenimą.

Nuovargis: dažnis

Kaip dažnai atsiranda nuovargio sindromas, tiksliai pasakyti negalima. Yra atlikti atitinkami tyrimai apie lėtinio nuovargio pasireiškimą sergant įvairiomis ligomis. Tačiau paprastai tai remiasi tik subjektyvia pacientų informacija. Nepaisant to, stebina, kaip dažnai lėtinis nuovargis nurodomas kaip varginantis simptomas. Taigi žymiai daugiau nei pusė visų išsėtine skleroze (MS) sergančių pacientų kenčia nuo nuovargio. Parkinsono pacientų paveiktų asmenų dalis svyruoja nuo 43 iki 60 procentų, priklausomai nuo tyrimo; vėžiu sergančių pacientų jis turėtų būti net daugiau kaip 90 procentų, skaičiuoja ekspertai.

Nuovargis dažnai painiojamas su autonominiu neurologiniu sutrikimu, vadinamu lėtinio nuovargio sindromu (CFS). Tačiau tiek priežastys, tiek fiziniai požymiai iš dalies skiriasi, bet aiškiai.

Apskritai, reprezentatyvūs tyrimai rodo, kad nuovargis padažnėja su amžiumi, o moterys kenčia dažniau nei vyrai.

Nuovargio sindromas: simptomai

Nuovargio sindromas pasireiškia neapsakomu, nuolatiniu fizinio ir (arba) psichinio nuovargio jausmu. Nukentėjusieji jaučiasi mažiau fiziškai ir psichiškai nei anksčiau: net ir tokios „įprastos“ fizinės veiklos, kaip dantų valymas, maisto gaminimas, telefono skambučiai, dėmesys ir atmintis dažnai suprantamos kaip sunkiai įmanomos. Po tokios veiklos nuovargį patiriantys pacientai jaučiasi neproporcingai išsekę. Svarbiausias nuovargio bruožas yra tas, kad didelio miego nepalengvina didelis nuovargis ir nuovargis – nukentėjusieji eina miegoti išsekę ir kitą rytą atsikelia lygiai taip pat sumušti.

Nuovargis, kuris peržengia įprastą lygį, dažnai lemia, kad nukentėję asmenys pasitraukia ir dar labiau apriboja savo profesinę ir asmeninę veiklą.

Nuovargio sindromas: priežastys ir rizikos veiksniai

Iš esmės yra trys nuovargio tipai:

• Nuovargis, susijęs su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip vėžys, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas („reumatas“) ar ŽIV / AIDS.
• Nuovargis dėl kitų ligų, tokių kaip stiprus miego sutrikimas, naktinis kvėpavimas (miego apnėja), nuolatinis skausmas, skydliaukės ligos, anemija, netinkama mityba, gydymas interferonu (sergant išsėtine skleroze, hepatitu C ar tam tikrais vėžiais) arba chemoterapija (sergant vėžiu).
• Nuovargis kaip liga – gydytojai kalba apie lėtinio nuovargio sindromą (CFS)

Kai kuriais atvejais yra žinomi pagrindiniai nuovargio veiksniai. Pavyzdžiui, mažakraujystės (anemijos) atveju sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių, atsakingų už deguonies pernešimą, skaičius. Dėl to kūno ląstelės gauna per mažai deguonies, o tai, be kita ko, praranda našumą ir nuovargį.

Daugeliu atvejų nuovargis, kaip gretutinė lėtinė liga, vis dar nėra aiškus. Ekspertai įtaria, kad nėra vieno išliekančio nuovargio priežasties, o prie nuovargio prisideda keli veiksniai (nuovargis kaip daugiafaktorinis įvykis). Įtariamieji apima:

• Centrinės nervų sistemos pokyčiai (kaip ir Parkinsono ligos ir išsėtinės sklerozės atvejais)
• Endokrininės sistemos pokyčiai (hormonų pusiausvyra)
• Imuninės sistemos reguliavimas (nuovargis yra dažnas autoimuninių ligų, tokių kaip išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas ir sisteminė raudonoji vilkligė, simptomas!)
• Uždegiminiai procesai (kaip ir reumatoidinio artrito bei fibromialgijos atvejais)

Nuovargis sergant vėžiu

Geriausiai ištirtas su naviku susijęs nuovargis, ty ilgalaikis išsekimas kartu su vėžiu ir jo pasekmės. Ekspertai mano, kad nuovargiui atsirasti yra keletas veiksnių:

Pats vėžys: Navikas gali sukelti kūno pokyčius, kurie sukelia nuovargį. Pavyzdžiui, vėžio ląstelės gali gaminti medžiagas, kurios sukelia nuovargį ir nuovargį. Įtariami citokinai – tam tikri organizmo baltymai. Kai kurie vėžiai padidina energijos poreikį, silpnina raumenis ar trikdo hormonines grandines – visi šie veiksniai gali prisidėti prie nuovargio.

Vėžio gydymas: Chirurgija, chemoterapija, radiacija, imunoterapija ir kaulų čiulpų transplantacija gali sukelti nuovargį. Pavyzdžiui, chemoterapija ne tik sunaikina vėžio ląsteles, bet ir sveikas ląsteles bei audinius, tokius kaip imuninės ląstelės. Raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) sumažėjimas sukelia anemiją (anemiją) – tai laikoma pagrindine nuovargio priežastimi. Baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) sumažėjimas padidina jautrumą infekcijoms, o tai taip pat silpnina organizmą.

Vėžys turi ir kitų šalutinių reiškinių, tokių kaip pykinimas, vėmimas, skausmas, nemiga ir psichinės sveikatos problemos – jie taip pat laikomi (kartu) nuovargio priežastimis.

Kiti veiksniai: Psichika taip pat vaidina vėžį ir su tuo susijusį nuovargį. Vėžio diagnozė ir terapija gali sukelti stresą, nerimą, depresiją ir miego sutrikimus. Be to, nuovargį gali sukelti vaistai (pvz., Skausmą malšinantys vaistai), mitybos trūkumas ir fizinio pasirengimo trūkumas. Tas pats pasakytina apie hormoninius pokyčius gydant vėžį, pavyzdžiui, skydliaukės, antinksčių ar lytinių hormonų pokyčius.

Nuovargio sindromas: tyrimai ir diagnozė

Norėdami išaiškinti nepaaiškinamą nuovargį, gydytojas pirmiausia klausia ligos istorijos (anamnezės). Svarbu, pavyzdžiui, nuo tada, kai egzistuoja išsekimas, koks jis ryškus ir kiek trukdo kasdieniam gyvenimui. Be to, gydytojas teiravosi apie tolesnius nusiskundimus, miego įpročius, vartojamus vaistus, alkoholio, kofeino, nikotino ir galbūt nelegalių narkotikų vartojimą bei profesinę, šeimos ir socialinę padėtį.

Po to atliekamas fizinis patikrinimas, įskaitant kraujo tyrimą. Tai, pavyzdžiui, gali sukelti anemiją (anemiją) kaip nuovargio priežastį.

Nuovargis yra subjektyvus simptomas. Tačiau yra daugybė procedūrų (klausimynai, skalės), kurios padeda gydytojui objektyviau nustatyti išsekimą.

Svarbu išaiškinant nuovargį, skiriant depresiją, nes tai gali sukelti stiprų nuovargį ir nemalonumą.

Nuovargio sindromas: gydymas

Dėl nuovargio yra organinė priežastis, tokia kaip mažakraujystė, mažakraujystė, dažnai įmanoma gydytis narkotikais. Tas pats pasakytina ir apie, pavyzdžiui, sunkius miego, skausmo ar skydliaukės sutrikimus, susijusius su nuovargiu.

Sunkiau tampa tada, kai ilgalaikio išsekimo priežastis yra visiškai nežinoma arba kai keli veiksniai prisideda prie nuovargio išsivystymo, kaip tai yra daugeliui lėtinių ligų. Dažnai naudojamas ir gydymas nuo narkotikų, ir ne su narkotikais – taip pat individualizuotos konsultacijos, siekiant padėti nukentėjusiems žmonėms geriau susidoroti su nuovargio sukeliamais kasdienio gyvenimo apribojimais. Kaip pavyzdys, gydymas a Nuovargis sergant vėžiu vadinamas:

narkotikai

Jei anemija prisideda prie nuovargio, organizmui gali būti duoti arba raudonieji kraujo kūneliai iš išorės (kraujo perpylimas), arba hormonas eritropoetinas (EPO), atsakingas už kraujo susidarymą. Abu gydymo būdai pagerina pacientų našumą ir gyvenimo kokybę, tačiau turi keletą privalumų ir trūkumų: Kraujo perpylimas atliekamas greičiau, tačiau kelia įvairių infekcijų ir netolerancijos pavojų. Eritropoetino skyrimas yra mažiau rizikingas, tačiau tik po kelių savaičių ir ne visiems pacientams. Be to, hormonas gali būti skiriamas tik kartu su chemoterapija ar radioterapija.

Taip pat vaistais gali būti gydomi hormoniniai sutrikimai (skydliaukė, antinksčiai), kurie gali sukelti nuovargį.

Nuotaikos sutrikimai kartais gydomi antidepresantais. Tačiau šiuo metu tai dažniausiai nerekomenduojama, nes veiksmingumas nuovargio srityje dar neįrodytas.

Taip pat bandomas narkotikų nuovargio gydymas, kuris visų pirma daro įtaką protinei veiklai (koncentracijai, atminčiai ir pan.). Tyrimų metu patikrintas psichostimuliatorių (tokių kaip ADHD vaisto metilfenidato) veiksmingumas. Ar jie iš tikrųjų gali išspręsti koncentracijos ir atminties problemas, vis dar neaišku.

Nemedikamentinė terapija

Pratimai padeda ir kūnui, ir sielai. Geriausia anksti pradėti nuo mankštos treniruočių prižiūrint gydytojui. Tinkami prietaisai yra dviračio ergometras arba bėgimo takas. Pratimai padidina kūno rengybą, kaupia raumenų masę, taip pat padeda kovoti su depresija ir skausmu. Be to, remiantis naujausiais tyrimais, sportas taip pat gali apsaugoti nuo atkryčio. Per didelis taupumas neturi teigiamos įtakos nuovargiui – priešingai, fizinis pajėgumas ir toliau mažės.

Psichoterapija taip pat gali būti naudinga psichikai, ypač elgesio terapijai. Individualių ar grupinių diskusijų metu bandoma pakeisti elgesio ir patirtinius įpročius taip, kad nuovargis sumažėtų, o ne dar labiau sustiprėtų. Tačiau svarbu, kad pacientai susirastų profesionalų terapeutą, turintį vėžio nuovargio gydymo patirties.

Nuovargio sindromas: ligos eiga ir prognozė

Jei nuovargis atsiranda dėl organinių priežasčių, tokių kaip anemija ar nemiga, sėkmingai pašalinus priežastį dažnai galima pašalinti ir nuolatinį nuovargį.

Naviko sukeltas nuovargis gali praeiti savaime; Tačiau daugeliui vėžiu sergančių pacientų jis išlieka ir pasibaigus terapijai. Priklausomai nuo naviko tipo, iki 40 procentų pacientų vis dar kenčia nuovargis metų po gydymo pabaigos. Grįžimas į įprastą kasdienį gyvenimą ar darbą daugeliui neįsivaizduojamas. Socialinis gyvenimas taip pat kenčia dėl varomosios jėgos stokos, nuolatinio išsekimo ir galios stokos.

Tas pats gali būti taikoma ir ilgalaikiam nuovargiui, sergant kitomis lėtinėmis ligomis. Terapija pirmiausia turėtų padėti pacientams išnaudoti visas ribotas fizines, psichines ir (arba) protines galimybes ir susikurti savo gyvenimą nuovargio sindromas sąlyginiai apribojimai kuo geriau prisitaiko.