Ilgą laiką pasienio terapija buvo laikoma ypač problemine – ypač todėl, kad pacientai greitai nusivilia ir dažnai nutraukia gydymą per anksti. Tačiau specialių terapinių koncepcijų dėka prognozė šiandien yra daug optimistingesnė nei buvo tik prieš keletą metų. Tačiau ypatingi ribinės ligos iššūkiai nėra lengvi ir pacientui, ir terapeutui. Kadangi ribos yra susijusios su didelėmis kančiomis, svarbu kuo anksčiau kreiptis į profesionalus. Čia skaitykite visą svarbią informaciją apie ribinę terapiją.
Ar riba gali būti išgydoma?
Ilgą laiką pasienio pacientų gydymas buvo laikomas ypač problemišku. Kaip ir santykiuose su visais kitais žmonėmis, Borderliners linkę iš pradžių idealizuoti terapeutą, nuvertinti jį ypač mažiausiai nusivylę. Rezultatas yra dažni terapeuto pakeitimai ir gydymo nutraukimas.
Tikimybė visiškai išgydyti ribinę ligą yra menka. Tačiau pacientų galimybės gauti rimčiausią kontroliuojamo sutrikimo poveikį žymiai padidėjo. Pacientams, linkusiems į žalingą elgesį (savaiminis išsiplėtimas) ar net savižudžius, pirmiausia svarbu stacionarus terapijos skyrius. Struktūrizuotas gyvenimas įstaigoje ypač naudingas jaunesniems žmonėms, turintiems ribų.
Ambulatorinės ribinės terapijos pranašumas yra tas, kad pacientai išmoksta dirbti per konfliktus su įprasta aplinka. Tačiau ambulatorinių ribinių gydymo būdų diapazonas yra labai ribotas.
Ar riba yra išgydoma, taip pat priklauso nuo simptomų sunkumo ir socialinės padėties. Motinystė ir santuoka turėtų padėti pasveikti. Nuo 30 metų impulsyvūs simptomai išnyksta, o psichinį sutrikimą lengviau tvarkyti.
Pasienio terapija: dialektinė elgesio terapija (DBT)
Proveržį gydant ribinį gydymą pasiekė JAV terapeutė Marsha Linehan. Ji sukūrė dialektinę elgesio terapiją (DBT), kuri buvo specialiai pritaikyta „Borderliner“. Tai ypatinga kognityvinės elgesio terapijos forma.
Pirmajame gydymo etape pasienio pacientai iš pradžių stabilizuojasi. Didžiausias dėmesys skiriamas strategijoms, kurios neleidžia pacientui tęsti savęs žalojimo ar per anksti nutraukti terapijos. Grupinės terapijos metu treniruojamas įvairus naujas elgesys ir mąstymas. Tikslai yra:
- Pagerėja savęs ir kitų suvokimas.
- Praktikuojamos savikontrolės ir krizių sprendimo priemonės.
- Nepaprastas juodas ir baltas mąstymas yra sumažėjęs.
- Išmokstama valdyti stresą ir valdyti savo jausmus.
Tik antrame terapijos etape dėmesio centre tampa sunkūs gyvenimo įvykiai, kurie prisidėjo prie sutrikimo. Skirtingai nuo psichoanalitiškai pagrįstos terapijos, svarbu ne iš naujo patirti ir dirbti per trauminę patirtį, o priimti gyvenimą su patirtimi kaip asmeninės, bet baigtos praeities dalį.
Trečiasis terapijos etapas skirtas pritaikyti tai, kas išmokta kasdieniame gyvenime, kelti savivertę ir kurti bei įgyvendinti asmeninio gyvenimo tikslus.
Pasienio terapija: į psichodinaminę į konfliktus nukreipta psichoterapija
Be elgesio terapijos, pasienio pacientams galima ir psichodinaminė terapija. Tyrimai patvirtina jų veiksmingumą, bent jau suaugusiems pacientams. Kaip ir visos psichoanalizės terapijos šaknys, pagrindinis dėmesys skiriamas ryšiams tarp biografinių išgyvenimų ir dabartinių probleminių santykių bei elgesio suprasti. Jie turėtų priversti protinį traumos patyrimą.
Į psichodinaminius konfliktus orientuota psichoterapija daugiausia dėmesio skiria:
- Traumos įveiktos
- Sustiprėjo ar net buvo pastatytas paciento savęs vaizdas
- Pagerėjo santykių įgūdžiai
- Tipiškas nespalvotas mąstymas išardytas
- Gebėjimas valdyti savo jausmus ir impulsus, sustiprintas (paveikti reguliavimą)
Pasienio terapija: šeimos terapija
Ypač atliekant ribotą paauglių terapiją, labai svarbu įtraukti šeimą. Viena vertus, dėl to artimiesiems lengviau susitvarkyti su nukentėjusiu šeimos nariu. Tačiau svarbiausia todėl, kad bendradarbiavimas su šeima yra būtina sąlyga, kad jaunas žmogus galėtų sėkmingai pakeisti savo mąstymo ir elgesio modelius.
Ypač svarbus yra šeimos įsitraukimas, jei sutrikimas bent iš dalies kyla iš šeimos. Jei šeimoje yra patologinių santykių modelių, šeimos terapija gali būti prasminga.
Pasienio terapija: Kitos terapijos formos
Kitos terapijos, naudojamos esant ribiniams sutrikimams, apima:
- Psichologija pagrįsta terapija (MBT): Psichologija grindžiama terapija padeda pacientui geriau susitvarkyti su savimi ir kitais žmonėmis. Žmonėms, turintiems ribų, sunku įvertinti savo ir kitų elgesį. Pasirinkęs tokią terapijos formą, asmuo mokosi geriau suprasti ir suprasti elgesio modelių aplinkybes.
- Schemos terapija / į schemą orientuota terapija: Schemos terapija priklauso nuo to, ar kiekvienas asmuo nuo vaikystės kuria įpročius ir susiduria su patirtimi. Jei nėra tenkinami pagrindiniai vaikų poreikiai, tai sudaro nesveikas strategijas ir minčių modelius. Pvz., Pacientai, turintys ribinę liniją, dažnai tikisi, kad bus palikti, ir įtaria kitus. Schemos terapijos tikslas yra atpažinti ir apdoroti neigiamus minčių ir jausmų modelius.
- Į terapiją nukreipta psichoterapija (TFP): Pasienio pacientams dažnai būdingas ryškus juodai baltas arba geras, ar blogas mąstymas. Terapeutas yra idealizuojamas arba suvokiamas kaip grėsmingas. Senų santykių patirtį, pavyzdžiui, su tėvais, pacientas perduoda terapeutui. Pavyzdžiui, terapeutas gali būti patyręs kaip griežtas tėvas. Į transmisiją nukreipta terapija padeda pacientui atpažinti ir pakeisti šiuos perdavimo atvejus.
Pasienio terapija: vaistai
Kai kuriems pacientams taip pat skiriama vaistų terapija. Tačiau pasienio linijų negalima išgydyti vien vaistais – nėra specialių pasienio vaistų. Tačiau tokie nuotaikos stabilizatoriai kaip ličio gali padėti valdyti ekstremalias emocines būsenas.
Pacientai, sergantys pasienio nerimu, dažnai skiria gydytojui ar psichiatrui benzodiazepinų, tokių kaip lorazepamas. Tačiau benzodiazepinai sukelia didelę priklausomybę ir turėtų būti vartojami tik trumpą laiką. Jei taip pat pasireiškia depresija, naudojami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).