Bambos išvarža – ty matomas, minkštas bambos patinimas – gana dažna kūdikiams. Jis paprastai yra nekenksmingas ir paprastai gydosi pats. Viskas, kas svarbu kūdikio virkštelei.
Virkštelės išvarža – kūdikis: aprašymas
Bambos išvarža kūdikiams yra matomas, minkštas patinimas bambos srityje. Paprastai jis pasirodo rėkdamas ar spaudžiant, o gydytojas gali jį atstumti. Apie 20 procentų kūdikių turi bambos išvaržą. Neišnešiotiems kūdikiams, kurių gimimo svoris mažesnis nei 1500 gramų, pažeidžiami net du trečdaliai, mergaičių, o ne berniukų.
Bambos išvarža – kūdikis: priežastis
Bambos išvarža kūdikiui gali sukelti dvi priežastis. Įgimta forma išsaugoma natūrali (fiziologinė) bambos išvarža, kuri susidaro embriono vystymosi metu. Įgytoje formoje bambos išvarža išsivysto dar prieš susidarant bambos randui dėl padidėjusio spaudimo pilve.
Fiziologinė ir įgimta bambos išvarža
Vaiko vystymosi metu gimdoje išsivysto natūrali (fiziologinė) bambos išvarža. Nuo 32-osios nėštumo dienos vaiko žarnynas išsiplečia į virkštelę ir sudaro bambos kilpą. Tai auga, keičiasi ir toliau plečiasi. Galiausiai jis išstumiamas iš pilvo ertmės. Fiziologinė bambos išvarža išlieka maždaug iki devintos nėštumo savaitės ir vėliau formuojasi atgal. Jei ne, kūdikis gimsta su bambos išvarža. Tai įgimta bambos išvarža.
Įgyta bambos išvarža
Po gimimo pilvo virkštelė susidaro pašalinus virkštelę: virkštelės žiedas – pradinis virkštelės (ar jos indų) praėjimo taškas – yra randas. Jei taip neatsitiks, gydytojai kalba apie įgytą bambos išvaržą. Per pilvo sienos tarpą pilvo organų dalys, tokios kaip plonoji žarna ar storosios žarnos kilpos, gali būti išstumtos į išorę. Dažniausiai bambos išvarža pasireiškia neišnešiotiems kūdikiams, sergantiems plaučių infekcijomis, dėl kurių padidėja slėgis pilvo ertmėje dėl dažno kosulio ar rėkimo. Be to, įgyta bambos išvarža dažnai atsiranda dėl medžiagų apykaitos ligų, tokių kaip mukopolisaharidozės ar hipotirozė, ir tam tikrų genetinių ligų (trisomijų).
Esant ypač sunkiems pilvo sienos (omfaleliozės) pažeidimams, žarnos kilpos yra matomos ir yra virkštelėje (virkštelėje). Žarnyno kilpos negrįžta į pilvą. Bambos išvarža, priešingai nei omfalecele, visada yra padengta oda.
Bambos išvarža – kūdikis: simptomai
Bambos išvarža, kurią gydytojas atpažįsta ties bambos iškyša, esamą spragą, kuria jis gali jaustis gerai. Virkštelės išvarža, kurios skersmuo yra iki 1,5 centimetro, sukelia nedidelį diskomfortą. Retai organų dalys yra įstrigusios lūžio tarpelyje, pavyzdžiui, žarnos kilpoje. Tai sukelia stiprų skausmą ir dažnai vėmimą.
Dėmesio: sugijusi bambos išvarža yra kritinė padėtis, dėl kurios reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją – ji gali būti pavojinga gyvybei!
Bambos išvarža – kūdikis: gydymas
Virkštelės išvarža kūdikiui dažniausiai yra nekenksminga, tačiau paveikti tėvai turėtų kartu su vaiku apsilankyti pas pediatrą. Jei bambos išvarža nesukelia jokių simptomų, gydytojas iš pradžių pastumia jį atgal, o tai dažniausiai įmanoma be jokių problemų. Dažniausiai bambos išvarža išsivysto stiprėjant apskrito raumens raumenims ir jam nereikia operacijos.
Bambos išvarža chirurgija
Jei bambos išvaržos skersmuo yra didesnis nei vienas centimetras arba simptomai padidėja, gydytojas gali rekomenduoti operaciją, dažniausiai antraisiais gyvenimo metais. Didelėse bambos išvaržose viršutinė oda dažnai būna labai plona ir pažeidžiama. Tokiais atvejais operacija gali būti atliekama jau pirmąjį pusmetį.
Bambos išvarža – kūdikis: prognozė
Bambos išvarža kūdikystėje dažniausiai užsibaigia antraisiais gyvenimo metais, pirmiausia turėtų palaukti tėvai. Nuo antrųjų iki trečiųjų gyvenimo metų bambos išvarža retai užsidaro savaime. Todėl prieš įeinant į mokyklą taip pat turėtų būti maža bambos išvarža būti eksploatuojami bet kokiu atveju.