nucleotomy sindromas

Postnukleotomijos sindromas: aprašymas

Gydytojai kalba apie postnukleotomijos sindromą, kai pacientai skundžiasi nuolatiniais nugaros skausmais po stuburo disko operacijų, kurie gali spinduliuoti koją. Apie 30 procentų pacientų, kuriems atliekama disko chirurgija, tada išsivysto postnukleotominis sindromas.

Bet kitos nugaros operacijos taip pat gali sukelti postnukleotomijos sindromą. Tai apima, pavyzdžiui, tokias procedūras, kurios atliekamos susiaurinant stuburo kanalą (stuburo kanalo stenozė) arba naviką stuburo srityje.

Kiti vardai

Postnukleotomijos sindromas kartais vadinamas post-discektomijos sindromu arba post-diskomforto sindromu. Angliškai kalbančiame pasaulyje šiam klinikiniam vaizdui vartojamas terminas „nepavyko nugaros operacijos sindromas“ (FBSS).

Postnukleotomijos sindromas: simptomai

Postnukleotomiesyndrom būdingas nuolatinis skausmas nugaros ir kojų srityje. Gali atsirasti net jutimo pojūčiai (parestezija). Simptomai gali būti tokie patys kaip prieš operaciją arba gali būti pakitę – galbūt daugiau nei anksčiau. Taip pat pasireiškia neurologinis deficitas.

Dėl fizinių negalavimų kai kuriems pacientams kyla didelių problemų, tokių kaip miego sutrikimai, depresija, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais bei socialinės ar net finansinės problemos dėl sunkių fizinių apribojimų.

Postnukleotomijos sindromas: priežastys ir rizikos veiksniai

Kai kuriais atvejais atsiranda postnukleotomijos sindromas, nes operacija nepašalino tikrosios skausmo priežasties. Tai gali būti, pavyzdžiui, jei paveikto disko nepavyko pakankamai atleisti (išspausti) arba valdyti netinkamu stuburo aukščiu.

Kitais atvejais postnukleotomijos sindromas atsiranda todėl, kad intervencija sukūrė naują skausmo priežastį. Pavyzdžiui, randai, pooperacinis nestabilumas su nervų šaknelių sužalojimu ar arachnoido uždegimas (arachnoiditas). Būtent viduriniai meninsai supa ne tik smegenis, bet ir nugaros smegenis. Be to, chirurginiu būdu pašalinus pažeistus diskus, stuburo slanksteliai gali būti skausmingai pleištinti, sukelti postnukleotomijos sindromą.

Psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip stresas ir stresas asmeniniame gyvenime ar darbe, gali skatinti postnukleotomijos sindromo vystymąsi.

skausmas atminties

Nuolatinis skausmas po nugaros operacijos taip pat svarbų vaidmenį vaidina psichiniai veiksniai, tiksliau, skausmo atmintis:

Nepakankamai gydant stiprų skausmą, pėdsakų bus palikta nugaros smegenyse ir greičiausiai smegenyse. Šios skausmo žymės vadinamos „skausmo atmintimi“. Jie nuleidžia skausmo slenkstį, o tai reiškia, kad nugaros smegenų nervų ląstelės, atsakingos už skausmo signalų perdavimą į smegenis, yra pernelyg jautrios ir net nekenksmingus, neskausmingus dirgiklius interpretuoja kaip skausmo signalus, kuriuos reikia perduoti. Nervinės ląstelės netgi gali siųsti skausmo signalus į smegenis be jokio stimulo. Tuomet atsiranda spontaniškas skausmas, kuris neturi jokios organinės priežasties.

Net jei operacija leido pašalinti pagrindinę nugaros skausmo priežastį (pvz., Išvaržos diską), pacientai gali ir toliau skųstis nugaros skausmais dėl skausmo atminties.

Postnukleotomijos sindromas: diagnozė ir tyrimas

Siekdamas išsiaiškinti postnukleotomiesyndromą, gydytojas pirmiausia išsamiai kalbės su pacientu apie jo ligos istoriją (anamnezę). Pavyzdžiui, jis gali paprašyti:

• Kokius skundus turite? Kur tiksliai tai atsiranda?
• Nuo kada yra skundų?
• Ar simptomai yra tokie patys (tipo ir stiprumo) kaip ir prieš nugaros operaciją?
• Ar bandėte kokių nors terapinių priemonių simptomams palengvinti?

Gydytojas taip pat apžiūrės esamus paciento sveikatos dokumentus ir priešoperacinius duomenis. Todėl apsilankydami pas gydytoją turėtumėte pateikti kuo daugiau informacijos.

Po to atliekamas fizinis (ortopedinis) tyrimas. Tai apima vaizdo gavimo būdus:

Stuburo dalis yra rentgeno spinduliais, todėl dažnai daromi vadinamieji funkciniai vaizdai – tai stuburo rentgeno spinduliai tam tikrose funkcinėse pozose, tokiose kaip lenkimas ar šoninis pakreipimas. Kartais taip pat parodomas specialus stuburo kanalo rentgenografija (mielograma). Kiti vaizdavimo būdai yra kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Scintigrafija gali būti naudinga, ypač jei įtariama uždegiminė skausmo priežastis – branduolinės medicinos tyrimas, kurio metu galima įvertinti audinio metabolizmą.

Neurologinio deficito atveju gydytojas gali išmatuoti nervo laidumo greitį (NLG) arba atlikti elektromiografiją (EMG), kad būtų aiškiau. EMG metu mes matavome elektrinį raumenų aktyvumą.

Atlikdamas diagnozę, gydytojas stengsis paneigti visas kitas galimas simptomų priežastis. Tai apima kitas ligas, tokias kaip tarpslankstelinio disko ir gretimų slankstelių uždegimas dėl patogenų (infekcinis spondillodiscitas) ar psichologinės stresinės situacijos.

Postnukleotomijos sindromas: gydymas

Postnukleotominio sindromo pasireiškimas ir priežastis yra labai įvairūs. Todėl gydymas turi būti pritaikytas individualiam pacientui.

Daugiausia bandoma sušvelninti vykstančius skundus konservatyviomis priemonėmis. Svarbu pritaikyta efektyvi skausmo terapija. Skausminamiesiems vaistams (analgetikai) naudojami vaistai, kurie taip pat gali būti iš sintetinių opioidų grupės.

Vaistų derinys su skirtingais būdais, tokiais kaip analgetikai ir veikliosios medžiagos, tokios kaip naudojamos psichinės ligos (pvz., Antidepresantai), dažnai būna sėkmingos. Gydantis gydytojas nustatys aktyviųjų ingredientų tipą, vartojimo laiką ir dozę pagal individualizuotą gydymo schemą („skausmo schema“).

Elgesio intervencijos (tokios kaip skausmo malšinimo mokymai) taip pat gali padėti sumažinti postnukleotominio sindromo simptomus. Tas pats pasakytina apie kineziterapijos priemones ir nugaros treniruotes (tikslingai sudedant nugaros ir pilvo raumenis). Be to, norint sumažinti stuburą, reikia sumažinti esamą perteklinį svorį.

Relaksacinių pratimų mokymasis gali būti ypač naudingas, jei postnukleotominio sindromo vystymasis taip pat turi psichologinį komponentą (pvz., Profesinį ar šeimos stresą). Prireikus gali būti naudinga psichosomatinė ar psichoterapinė pagalba.

Kartotinė operacija retai būna būtina ir sėkminga esant postnukleotominiam sindromui, pavyzdžiui, pažeisto stuburo segmento nestabilumui.

Epidurinė nugaros smegenų stimuliacija (SCS)

Tyrimai taip pat parodė, kad epidurinę stuburo smegenų stimuliaciją (SCS) sergant poociceptiniu sindromu galima bandyti, kai kiti gydymo būdai (pvz., Vaistai) buvo nesėkmingi. Prie stuburo įklijuojami elektrodai, į kuriuos nukreipiami mažo intensyvumo elektriniai impulsai, kad būtų stimuliuojami nugaros smegenų nervai. Ši stimuliacija užkerta kelią skausmo signalų perdavimui į smegenis.

SCS gali būti atliekamas tik pašalinus tam tikrus veiksnius, prieštaraujančius paraiškai (kontraindikacijos). Tai apima, pavyzdžiui, netinkamai gydomą dabartinį psichikos sutrikimą (pvz., Piktnaudžiavimą narkotikais ar priklausomybę), sunkius krešėjimo sutrikimus ir tam tikras širdies stimuliatorių formas. Prieš naudodamas SCS, gydytojas turi atidžiai įvertinti gydymo naudą ir riziką.

Postnukleotomijos sindromas: ligos eiga ir prognozė

Postnukleotomiesiromas palaipsniui gali virsti lėtinio skausmo sindromu. Norėdami to išvengti, suinteresuoti asmenys turėtų būti atidžiai prižiūrimi ir gydomi. Tai ypač aktualu, kai yra psichinių gretutinių ligų, tokių kaip priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų, depresija ar nerimo sutrikimai.

Su kita operacija, skausmas a nucleotomy sindromas paprastai neatleidžia.