Žmonės, bijantys aukščio, jaučia nenatūraliai stiprią aukščio baimę ar žvilgsnį į gilumą. Kol kiti mėgaujasi vaizdu, jie patiria nerimą, svaigdami galva, prakaitavimas ir širdies plakimas. Kai kuriems simptomams sukelti pakanka kelių žingsnių kopėčiomis. Tačiau tinkamai gydant fobijas galite lengvai valdyti. Perskaitykite čia, kaip kyla aukščio baimė ir ką galite su tuo padaryti.
Kas yra aukščio baimė?
Skausmas ar akrofobija yra tam tikro atstumo nuo žemės baimė. Priklausomai nuo to, kaip stipriai išreiškiama baimė, ji jau gali kilti lipant ant kopėčių. Aukščio baimė yra viena iš specifinių fobijų – tai nerimo sutrikimai, apsiribojantys konkrečiomis situacijomis ar objektais.
Aukščio baimė nėra retas reiškinys. Žvelgiant žemyn nuo aukščio, daugeliui žmonių keliai būna silpni. Tam tikra pagarba aukščiams yra prigimtinė ir natūrali apsauga. Jau kūdikiai turi natūralią bedugnės baimę. Atlikdami eksperimentus, mažyliai jau dvejoja priešais krioklį, nors virš jo yra stiklinė plokštelė ir jie galėtų slinkti be pavojaus.
Evoliucijos požiūriu aukščio baimė užtikrina mūsų išlikimą. Kai kuriems žmonėms aukščio baimė yra tokia ryški, kad jie net negali vaikščioti ar vairuoti per tiltą. Jei baimė yra nepagrįstai stipri, o nukentėjusiųjų gyvenimo kokybė yra ribota, aukščio baimė yra patologinė.
Kuo skiriasi vertigo ir vertikalus vertigo?
Galvos svaigimas yra natūralus reiškinys. Svaigulys aukštyje atsiranda, kai turite tam tikrą atstumą iki žemės. Tuomet akims sunku atpažinti fiksuotas dėmes tolumoje. Akys juda ieškodamos fiksuotų taškų, o galva šiek tiek pasislenka. Tuo pačiu metu smegenys gauna žinią iš tvirtų kojų. Šie prieštaringi signalai sukelia galvos svaigimą. Šis galvos svaigimas rodo galimą pavojų, keliantį grėsmę bedugnėje.
Nerimą keliantiems žmonėms šis galvos svaigimas gali sukelti aukščio baimę. Juos lydi stiprūs fiziniai simptomai. Jie pradeda prakaituoti, širdis plaka greičiau ir baimė tampa nepakeliamai stipri.
Kaip pastebima aukščio baimė?
Būdinga aukščio baimė yra perdėta aukščio ar gelmės baimė. Atsitraukimas nuo žemės yra toks nepakeliamas paveiktiems asmenims, kad jie vengia tokių situacijų.
Bijant, atsiranda fizinių ir psichologinių simptomų. Tipiški specifinių fobijų fiziniai požymiai yra sunkumas kvėpuoti, prakaitavimas, drebulys, širdies plakimas, stangrumas krūtinėje ir burnos džiūvimas. Psichikos požymiai yra mintys, užpildytos baime, įskaitant baimę. Tie, kuriuos paveikė, bijo būti išbalansuoti ir iškristi. Daugelis taip pat apibūdina jausmą, kai esi traukiamas į gelmę.
Gydymas nuo aukščio baimės
Konkrečios fobijos yra gydomos psichoterapiškai. Visų pirma, ekspertai rekomenduoja vadinamąją ekspozicijos terapiją kognityvinės elgesio terapijos kontekste. Kas nori įveikti aukščio baimę, turi susidurti su savo baimėmis.
Patekęs į baimę pacientas patenka į pagalbą pas gydytoją – bijodamas aukščio, jis taip pat gali būti imituojamas praktiškai. Tada jis patiria, kad jo baimės neįrodomos, ir baimė pamažu mažėja. Tai atsitiks savaime, nes kūnas negali visam laikui atlaikyti baimės reakcijų.
Be to, terapeutas nurodo pacientui, kaip įveikti nerimo priepuolį, pavyzdžiui, kaip nusiraminti, atlikdamas kvėpavimo pratimus. Ne kartą susidūrus su nuostabia situacija, galima nugalėti aukščio baimę.
Kreipkitės pagalbos
Elgesio gydymas turi daug šansų pasisekti. Tačiau daugelis sergančiųjų labai ilgai laukia pagalbos ir vietoj to vengia aukščio. Vengdamas baimės, bet vis stipriau. Žmonės, turintys ryškų aukščio baimę, net negali lipti į antrą kopėčių lygį, pavyzdžiui, pakeisti lemputės.
Tada jos gyvenime vyrauja jos baimė. Kai kurie bando nusiraminti vartodami alkoholį, narkotikus ar vaistus. Kartu su terapeutu šią žemyn nukreiptą spiralę galima nutraukti. Anksčiau gydant baimė aukščių Kuo geresni bebaimio gyvenimo šansai.