Somatoforminis sutrikimas

Somatoforminis sutrikimas: aprašymas

Somatoforminis sutrikimas yra kelių pakartotų fizinių simptomų, kurie išlieka nepaisant daugybės neigiamų testo rezultatų, rezultatas. Fiziniai simptomai gali būti labai skirtingi ir paveikti kiekvieną kūno ar organo dalį. Dažniausiai pacientai yra įsitikinę dėl fizinės ligos ir visada reikalauja papildomų tyrimų ir medicininių priemonių. Pacientas dažnai nepriima psichinės priežasties, dėl kurios dažnai keičiasi gydytojas. Šiame kontekste vartojami tokie terminai kaip „gydytojų šuolis“ arba „paciento karjera“, tačiau paciento ligos spaudimas nėra teisingas. Dažnai somatoforminis sutrikimas yra susijęs su kita psichine liga, pavyzdžiui, nerimu ir depresija.

Somatoforminiai sutrikimai

Yra keletas somatoforminių sutrikimų. Tarp jų yra:

Hipochondrinis sutrikimas
Šis somatoforminis sutrikimas vienodai dažnai paveikia vyrus ir moteris. Jie objektyviai yra fiziškai sveiki, tačiau įsitikinę, kad kenčia nuo sunkios ligos. Pacientai intensyviai rūpinasi savo skundais. Pagrindinis hipochondrinio sutrikimo požymis yra ne fizinio skundo simptomai, bet didesnis nei vidutinis psichinis įsitraukimas į jį. Ši nuolatinė baimė ir susidorojimas su savo kančia daro įtaką nukentėjusiųjų socialiniam ir profesiniam gyvenimui. Šio somatoforminio sutrikimo trukmė yra mažiausiai šeši mėnesiai.

somatizacinio sutrikimo
Moterys yra paveikiamos dažniau. Charakteristikos yra skirtingos, bent dvejus metus egzistuojantys skundai be tinkamo fizinio paaiškinimo. Šis somatoforminis sutrikimas turi skirtingus simptomus iš mažiausiai dviejų simptomų grupių, tokių kaip dažnas nuovargis, apetito praradimas, širdies, skrandžio ar šlapimo pūslės nusiskundimai. Somatizacijos sutrikimai apima nuolatinį somatoforminį sutrikimą, somatoforminę autonominę disfunkciją ir nediferencijuotą somatizacijos sutrikimą. Nuolatinis somatoforminis sutrikimas yra, jei simptomai išlieka mažiausiai šešis mėnesius (daugiausiai dienų).

Somatoforminė autonominė disfunkcija atsiranda, kai paveikiamas organas, kuris gauna savo komandas iš autonominės (autonominės) nervų sistemos. Širdies ir plaučių sistema bei virškinamasis traktas yra ypač paplitę. Dažniausiai diagnozuojama somatoforminė autonominė disfunkcija. Kartą gyvenime tai paveikė 25 procentus Vokietijos piliečių. Šiam somatoforminiam sutrikimui nėra skirtumo tarp vyrų ir moterų. Nors fiziniai skundai išlieka daugybe ir nuolatinių, tačiau tipiniai somatizacijos sutrikimo klinikiniai kriterijai (žr. Aukščiau) neatitinka, yra nediferencijuotas somatizacijos sutrikimas.

Somatoforminis skausmo sutrikimas
Šiam somatoforminiam sutrikimui būdingas lėtinis stiprus skausmas be tinkamo fizinio paaiškinimo mažiausiai šešis mėnesius. Skausmo vieta ir pobūdis keičiasi dažnai ir be įprasto modelio. Kasdieniniame pacientų gyvenime vyrauja skausmas. Tačiau nukentėjusieji neigia, kad simptomai taip pat gali turėti emocinių priežasčių. Diagnozės „somatoforminio sutrikimo“ pacientai nenori pripažinti. Vyrai ir moterys kenčia vienodai, nes šeimoje susikaupia šis somatoforminis sutrikimas.

Somatoforminis sutrikimas: simptomai

Pagrindinis somatoforminio sutrikimo požymis yra fiziniai simptomai, kurių pacientas sąmoningai nekontroliuoja ir nepretenduoja, tačiau kuriems nėra medicininio, fizinio paaiškinimo. Somatoforminis sutrikimas gali pasireikšti visose organų sistemose ir pasireikšti įvairiais simptomais. Dažniausi somatoforminio sutrikimo simptomai:

• Širdies ir kraujagyslių sistemos simptomai: Krūtinės skausmas, spaudimas, širdies permušimas ar širdies plakimas

• Virškinimo trakto simptomai: Pilvo skausmas, virškinimo problemos su vidurių užkietėjimu ir (arba) viduriavimu, pykinimas, pilnumo jausmas

• Simptomai urogenitalinėje srityje: Skausmingas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis, dubens skausmas

• Kvėpavimo simptomai: Dusulio, dusulio jausmas

• Simptomai raumenų ir sąnarių srityje: Nugaros, rankų ir kojų skausmai

Somatoforminis sutrikimas: priežastys ir rizikos veiksniai

Somatoforminio sutrikimo priežastys yra sudėtingos, ekspertai įtaria kelių veiksnių sąveiką. Yra keli požiūriai, paaiškinantys somatoforminio sutrikimo vystymąsi.

psichoanalitinis modelis daro prielaidą, kad vidiniai psichologiniai konfliktai vyksta „kūno stadijoje“ ir tokiu būdu išoriškai pasireiškia kaip fiziniai skundai ir organinės kančios. Dažnai somatoforminis sutrikimas pasireiškia kaip generalizuotas nerimas, kurio pacientas negali priskirti prie konkrečios priežasties. Vidinė įtampa perkeliama gydant išorinį diskomfortą ir patiriama kaip palengvėjimas.

mokymosi teorijos aiškinamasis požiūris suponuoja išmoktą, pasikartojantį ir tokiu būdu didėjantį somatoforminio sutrikimo elgesio modelį. Rezultatas – užburtas ratas, kurį sunkiai gali įveikti pats pacientas. Pvz., Jei pacientas nerimauja, kad jo širdis plaka nereguliariai, jis pradės jausti pulsą ir nukreipia savo dėmesį į fizinius simptomus. Kvėpavimas ir pulsas gali iš tikrųjų pasikeisti, kai pacientas vėl jaučiasi patvirtintas savo baimėje ir somatoforminis sutrikimas dar labiau sustiprėja.

keletas neurobiologiniai modeliai šiuo metu svarstomi. Kadangi vienas ar kitas somatoforminis sutrikimas vis labiau paveikia pirmo laipsnio giminaičius, negalima atmesti tam tikro paveldimumo. Tačiau dar nėra aiškiai įrodyta, kad pacientams, sergantiems somatoforminiais sutrikimais, imuninė sistema ir nervų sistema, taip pat jų hormonai streso atvejais reaguoja stipriau nei sveikiems žmonėms.

Somatoforminio sutrikimo rizikos veiksniai yra emocinės streso situacijos, nesąmoningi konfliktai ir vidiniai psichinio streso procesai, tokie kaip pyktis, pyktis, neviltis, trauminiai išgyvenimai ar nepasitenkinimas savimi. Kai kurie asmenybės tipai taip pat yra labiau linkę į somatoforminius sutrikimus nei kiti. Dėl nerimastingos ir dėl savęs neapibrėžtos asmenybės struktūros dažnai kenčia bejėgiškumo ir bevertiškumo jausmas, todėl jai papildomai kyla pavojus dėl somatinės formos sutrikimo. Tokiu būdu jis sulaukia vyro dėmesio ir sukuria sistemą, kurioje pacientas gali pripažinti silpnumą.

Asmenims, kuriems sunku išreikšti savo emocijas, taip pat yra didesnė rizika patirti somatoforminį sutrikimą. Dėl nuolatinės papildomos naštos kasdieniame gyvenime arba jausmo būti pervargusiu, ji taip pat tampa labiau pažeidžiama. Laikina aukšta įtampa stresą patiriančiame gyvenime dažnai palengvina somatoforminį sutrikimą ir jo simptomus, o vėlesnis atsipalaidavimas dažnai daro somatoforminį sutrikimą ryškesnį. Kodėl tiksliai kuris organas yra paveiktas somatoforminio sutrikimo, kiekviename žmoguje yra skirtinga. Tam didelę reikšmę turi kultūrinė aplinka, ankstesnės ligos ir tapatinimasis su ligos simptomais.

Somatoforminis sutrikimas: tyrimai ir diagnozė

Somatoforminį sutrikimą ne visada lengva atskirti nuo kitų fizinių ligų. Prieš pradedant somatoforminį sutrikimą naudoti kaip darbo diagnozę, labai svarbu atsisakyti kitų fizinių priežasčių. Priklausomai nuo būklės, tai apima kraujo tyrimus, EKG, rentgeno spindulius ir kitus diagnostinius tyrimus. Tačiau somatoforminis sutrikimas nėra tik pašalinimo diagnozė. Somatoforminio sutrikimo diagnozei lemia daugybė skirtingų fizinių simptomų, kurie paprastai neapsiriboja organų sistema ir kuriems nėra medicininio išsilavinimo. Somatoforminis sutrikimas taip pat gali būti atpažįstamas iš simptomų per ilgą laiką. Somatoforminis sutrikimas ypač dažnas bendrosios praktikos pacientams.

Somatoforminis sutrikimas: gydymas

Kiekvienam somatoforminiam sutrikimui nėra vienos terapijos. Terapijos ir gydymo planai skiriasi. Turi būti gydomi psichiniai ir fiziniai sutrikimai, susiję su somatoforminiu sutrikimu. Nes jų palengvinimas taip pat gali pagerinti somatoforminį sutrikimą. Gydyti gydytojo ir paciento santykiai yra laikomi ypač svarbiais, nes pacientai dažnai praranda pasitikėjimą gydytojais.

Somatoforminis sutrikimas: būtinos terapijos sąlygos

Gydantis terapeutas turi rimtai atsižvelgti į fizinius simptomus, o psichologinių priežasčių galimybė turėtų būti atvira. Somatoforminio sutrikimo sėkmingo gydymo pagrindu laikomas galimų ligos psichinių procesų (psichoedukacijos) paaiškinimas. Tik tada terapinis darbas gali duoti vaisių.

Pirmiausia, svarbiausi terapijos tikslai yra užkirsti kelią pacientui suvokti, kad jis serga lėtine liga, o somatoforminis sutrikimas dominuoja jo gyvenime. Turėtų būti visam laikui sumažintas psichosocialinis stresas. Daugybė tyrimų ir gydymo bandymų yra labai brangūs, todėl reikėtų užkirsti kelią nereikalingai diagnostikai. Tokie atpalaidavimo būdai kaip progresyvus raumenų atpalaidavimas, pasak Jacobsono, dažnai turi teigiamą palaikomąjį poveikį, nes somatoforminis sutrikimas dažnai susijęs su stresu ir per dideliu darbu.

Hipochondrinis sutrikimas – terapija: Kol kas nėra vienos vaisto terapijos šiam somatoforminiam sutrikimui gydyti. Terapijos planai skiriasi priklausomai nuo simptomų sunkumo. Kai atsiranda psichinių gretutinių ligų, vartojami anksiolitikai ir antidepresantai. Psichoterapija turėtų būti pradėta anksti, kad būtų užkirstas kelias lėtiniam kursui. Tai siekia suteikti pacientui saugumo jausmą, kad jis nėra kenčia nuo sunkios ligos, tačiau jis yra rimtai vertinamas dėl somatoforminio sutrikimo.

Kai terapeutas ir pacientas užmezga pasitikėjimą, bandoma pakeisti paciento požiūrį į savo kūno suvokimą. Tikslas yra nustatyti paciento problemas ir streso veiksnius, kad būtų galima jas spręsti ir valdyti somatoforminį sutrikimą.

Somatizacijos sutrikimas – terapija: Dėl somatizacijos sutrikimo taip pat nežinoma vienoda vaistų terapija, tačiau antidepresantai dažnai naudojami sėkmingai. Šio somatoforminio sutrikimo gairėse nurodoma, kad gretutinės ligos visada turi būti gydomos kartu, nes jų palengvinimas gali pagerinti somatizacijos sutrikimą. Taip pat rekomenduojamas psichoterapinis gydymas, kad pacientas sugebėtų atsiriboti nuo numanomų simptomų ir šiek tiek atsiriboti nuo kančios. Tai turėtų padėti lengviau susitvarkyti su kasdieniu gyvenimu ir susitvarkyti su savo problemomis. Atsipalaidavimo procedūros yra naudingos visam laikui įveikiant somatoforminį sutrikimą.

Somatoforminis skausmo sutrikimas – terapija: Prieš pradedant gydymą, būtina pašalinti organines priežastis. Mediciniškai somatoforminis skausmo sutrikimas gydomas analgetikais ar antidepresantais. Psichoterapiniu požiūriu yra vadinamosios multimodalinės terapijos programos, kurios atliekamos ambulatoriškai, norint išgydyti šį somatoforminį sutrikimą. Pacientas tampa savo skausmo ekspertu. Pacientas mokomas pagrindinių žinių apie skausmo išsivystymą, gydymąsi ir jį sukeliančias sąlygas. Jo prašoma atidžiai stebėti save ir savo somatoforminius sutrikimus bei vesti skausmo dienoraštį ir skausmo skalę. Tai padeda geriau įvertinti kursą ir pagrindinius veiksnius. Multimodalinės terapijos tikslai yra pakeisti paciento suvokimą apie skausmą, skatinti sveiką paciento elgesį ir išgydyti somatoforminį sutrikimą.

Somatoforminis sutrikimas: ligos eiga ir prognozė

Jei somatoforminis sutrikimas neišgydomas, gali būti imamasi pernelyg didelių diagnostinių priemonių, o tai pacientui kenkia. Jei psichoterapija pradedama laiku, somatoforminio sutrikimo prognozė yra gera. Sveikatos priežiūros sistema yra labai suinteresuota tyrinėti somatoforminius sutrikimus. Tačiau mokslininkai susiduria su didele užduotimi, nes somatoforminis sutrikimas reiškia sudėtingą klinikinį vaizdą.