uveitas

Uveitas: aprašymas

Akies obuolys iš vidaus yra išklotas trimis sluoksniais (akių oda). Vidurinė akies oda yra uodega. Savo ruožtu jį sudaro rainelė, spindulio kūnas ir choroidas. Jei šlapimtakis uždegimas, jis vadinamas uveitu. Tokiu atveju gali būti paveikta kiekviena sekcija, ty rainelė, radiacijos kūnas ar choroidas. Kartais visi uveos skyriai užsidega. Vokietijoje kasmet nuo uždegimo kenčia apie 100 000 žmonių.

Priekinis uveitas

Dažniausiai pasireiškia uždegimas priekinėje šlaplės dalyje. Ir rainelė, ir spindulio kūnas, arba abi struktūros yra uždegtos. Daugeliui pacientų simptomai yra staigūs.

Vidurinis uveitas

Maždaug trečdalis visų akies uždegimų yra vidutinio sunkumo akių odos uždegimai. Dažniausiai vaikai yra nuo penkerių iki penkiolikos metų ir jauni suaugę žmonės. Dažniausiai abi akys yra uždegtos vienu metu.

Užpakalinis uveitas

Užpakalinis uveitas pažeidžia tik choroidą. Jame yra kraujagyslės ir maistingosios medžiagos tiekia tinklainę ir aplinkinius sluoksnius. Dėl choroido uždegimo dažnai pažeidžiama tinklainė.

Uveitas: simptomai

Uveitas gali paveikti vieną ar abi akis. Dažnai simptomai pasireiškia labai staiga, kartais pasireiškia simptomai, bet ir per ilgesnį laiką. Priklausomai nuo to, kuri akies dalis yra paveikta, simptomai taip pat skiriasi. Dažniausiai jie būna blogesni, kuo toliau nuo akies, uždegimas.

Priekinis uveitas

Būdingas priekinės rainelės uždegimas atsiranda staiga, vienpusis skausmas. Akis stipriai parausta ir ašaroja. Ryški šviesa suvokiama kaip nemaloni. Kelios dienos prieš pasireiškiant pirmiesiems uveito simptomams, daugeliui pacientų paveiktoje akyje jaučiamas nemalonus jausmas. Ilgai trunkantis uždegimas gali pabloginti regėjimą. Kai kurie kenčiantys žmonės prieš pažeistą akį mato dribsnius, šešėlius ar žaibus.

Kai uždegimas priekiniame akies segmente, rainelė ir lęšiukas gali prilipti, o tada vyzdys atrodo netaisyklingai iškreiptas (suapvalintas). Ligos metu lęšiukas gali aptemti. Ši liga dar vadinama „katarakta“. Be to, akispūdis gali padidėti ir sukelti vadinamąją „žaliąją žvaigždę“.

Vidurinis uveitas

Vidurinis uveitas iš pradžių dažnai neturi skundų. Retkarčiais nukentėjusieji prieš akis mato dribsnius ar dryželius. Kai kurie skundžiasi sumažėjusiu regėjimo aštrumu. Jei liga tęsiasi ilgą laiką, skysčiai gali kauptis aplink vadinamąjį „aštriausią regėjimo tašką“ (makulą) tinklainėje. Tokiu atveju paveikti asmenys mato neryškumą ir neryškumą. Kartais tinklainė ištirpsta arba nutrūksta. Taip pat pilka arba žalia žvaigždė yra galimos centrinio uveito komplikacijos.

Užpakalinis uveitas

Pacientai, sergantys užpakaliniu uveitu, dažnai viską mato „tarsi per rūką“. Kartais prieš akis atsiranda šešėliai, dėmės ar dėmės. Jei stiklakūnis taip pat tampa uždegimas, jis gali trauktis per tinklainės uždegimo procesą. Tinklainė atsiskiria ir kyla aklumo pavojus.

Uveitas: priežastys ir rizikos veiksniai

Uveitą gali sukelti patogenai, tokie kaip virusai, bakterijos, grybeliai ar parazitai. Taip pat rainelę dažnai suaktyvina reumatinės ligos. Priežastys yra uždegiminiai procesai, atsirandantys dėl infekcijos, kurie taip pat gali paveikti akių odą. Kartais uveitą taip pat sukelia autoimuniniai procesai arba nėra aiškios priežasties. Daugiau nei pusei pacientų uveitas pasireiškė kaip gretutinių ligų dalis.

Padidėjusi uveito rizika yra šioms ligoms:

• Reumatinės ligos: ankilozinis spondilitas, Reiterio liga, sarkoidozė, Behceto liga, raudonoji vilkligė
• Sąnarių uždegimas (artritas)
• Uždegiminė žarnyno liga, tokia kaip Krono liga ar opinis kolitas
• Uždegiminė inkstų liga
• Išsėtinė sklerozė

Autoimuninio uveito atveju organizmo imuninė sistema neteisingai reaguoja dėl dar nepaaiškinamų priežasčių ir gamina antikūnus prieš vidurinę akių odą.

Uveitas: tyrimai ir diagnozė

Atsiradus skaudžiai ar vandeningai akiai, rūkui ar rūkui, prieš akis yra dėmių ar debesų, reikia nedelsiant kreiptis į oftalmologą. Kadangi uveitas gali turėti daug priežasčių ir dažnai yra kitos būklės dalis, gydytojas tikriausiai užduos šiuos klausimus:

• Ar anksčiau sirgote uveitu?
• Ar sergate lėtine liga?
• Ar jūsų šeimoje yra autoimuninių ar reumatinių ligų?
• Ar kada nors sirgote Laimo liga, tuberkulioze ar herpeso infekcija?
• Ar turite sąnarių problemų?
• Ar dažnai kankina pilvo spazmai ar viduriavimas?
• Ar dažnai kenčiate nuo kvėpavimo takų nusiskundimų?

Tada gydytojas apžiūri akį specialia lempa, leidžiančia atidžiau pažvelgti į apatinę žandikaulį. Norėdami vizualizuoti apatinę židinį, mokinys turi būti plečiamas akių lašais. Esant rainelės uždegimui, atsiranda tokių simptomų, kaip matomas šydėjimas, ir gydytojas gali nustatyti, kuri akių oda yra degi.

Uždegiminės ląstelės ant ragenos

Uždegimo metu daug ląstelių ir baltymai kaupiasi akyje. Jie mieliau nusėda ant akies ragenos. Dėl to ragena gali būti „nešvari“. Naudodamas vadinamąją plyšinę lempą, oftalmologas gali tiksliau įvertinti šias nešvarumus.

Atliekant akių tyrimą regėjimas tikrinamas. Taip pat reikėtų nustatyti akispūdį, kad būtų galima anksti aptikti ir gydyti žalią katę.

Fluorescencinė angiografija parodo, ar nepaveikta ryškiausio regėjimo vieta tinklainėje (geltonosios dėmės ar geltonoji dėmė). Tyrimui pacientas gauna į veną suleidžiamą dažą. Šie dažai pasklinda per kraują akies kraujagyslėse. Vėliau svarstomas fondas.

Jei yra įtarimų, kad uveitas yra susijusios su kita liga, toliau tiriami liga.

Uveitas: gydymas

Uveitas daugiausia gydomas priešuždegiminiais akių lašais ir tepalais. Esant bakteriniam rainelės uždegimui, kartu su antibiotikais pridedami akių lašai. Norint užkirsti kelią rainelės prilipimui prie lęšio, reikia duoti iš dalies išsiplėtusius akių lašus.

Kartais taip pat naudojami kortizono turintys akių lašai. Kartais vaistai, kurių sudėtyje yra kortizono, vietine nejautra švirkščiami aplink akies obuolį arba į jį.

Jei uveitą sukėlė reumatinė ar uždegiminė liga, jis turi būti gydomas tuo pačiu metu.

Uveitas: Ligos eiga ir prognozė

Uveitas gali prasidėti staiga arba lėtai. Jei jis trunka ilgiau nei tris mėnesius, jis vadinamas lėtiniu. Ypač lėtinis uveitas gali sukelti komplikacijų, tokių kaip pilka ar žalia katarakta, o blogiausiu atveju – aklumą.

Terapijos metu priekinis uveitas dažniausiai išgyja po penkių – šešių savaičių. Vidurinis uveitas ypač dažnai būna lėtinis, užpakalinis uveitas po išgydymo vis dėlto palieka randus, kurie sumažina regėjimo aštrumą.

Jei liga pasireiškia lėtinės ligos kontekste, uveitas grįžti po sėkmingo gydymo. Todėl gydytojas turi reguliariai tikrinti pacientų, kuriems padidėja rainelės uždegimo rizika, akis.