Jei sausgyslės įplyšimas pažeidžia petį ir žasto sąnarį, nukentėjęs asmuo dažniausiai patiria stiprų skausmą ir gali pečių sąnarį judėti tik ribotai. Diagnozė atliekama atliekant išsamų tyrimą ir ultragarsu ar kita vaizdo technika. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį ir sunkumą, sausgyslės plyšimas (petys) yra operuojamas arba konservatyviai gydomas. Čia skaitykite visą svarbią informaciją apie sausgyslių ašaras ir pečius!
Blauzdos ašaros – peties aprašymas
Sausgyslės plyšimas (petys) yra viena iš labiausiai paplitusių sausgyslių traumų ir dažnai yra peties skausmo priežastis.
Pečių sąnarys yra sudėtinga struktūra, turinti vieną pagrindinę jungtį ir tris mažesnes šonines jungtis. Pagrindinę jungtį sudaro laisvas lizdas, kurį didžiąja dalimi suformuoja mentės mentė (špagalis), ir žastikaulio condyle. Peties sąnario kaulinis kreiptuvas yra palyginti laisvas, palyginti su kitais sąnariais. Tai leidžia ranką judinti į daugelį krypčių. Pečių sąnarį stabilizuoja įvairūs raumenys, raiščiai ir sausgyslės, kurie gali plyšti esant didelėms apkrovoms. Ypač svarbus yra keturių raumenų žiedas (vadinamasis rotacinis manžetė), kuris atsiranda ant kaukolės ir pritvirtinamas sausgyslėmis prie žastikaulio galvos. Šios sausgyslės eina po jungiamojo audinio kauliniu sąnario stogu (akromionu) ir yra ypač jautrios suplėšytoms sausgyslėms esant apkrovai. Pečių skausmas dažnai kyla dėl sukimo rankogalių.
Peties sąnario srityje yra dar viena sausgyslė: ilgoji bicepso sausgyslė, kuri – pradedant nuo rankos lenkiamojo raumens, esančio ant viršutinės rankos (bicepsas) – praeina per kaulinį griovelį iki viršutinio peties lizdo krašto. Ji gali ir ašaroti.
Blauzdos ašaros – peties simptomai
Kaip ir visos sausgyslės ašaros, kenčiantieji taip pat pastebi judesių apribojimą per peties-sausgyslės plyšimą, pavyzdžiui, keldami ranką. Sąnarys taip pat praranda stabilumą, todėl tam tikrais atvejais jis gali išsitiesti (prabangiai). Kiti simptomai, galintys atsirasti dėl sausgyslės (pečių) plyšimo, yra slėgio skausmas, naktinis peties skausmas ir kraujosruvos.
Jei plyšta ilgoji bicepso sausgyslė, be peties judėjimo, gali sumažėti ir alkūnės sąnarys. Tačiau bicepsas vis dar pritvirtinamas prie peties per antrąją sausgyslę (trumpoji bicepso sausgyslė), todėl vien tik ilgosios sausgyslės plyšimas visiškai nepraranda raumenų funkcijos.
Blauzdikaulio ašarojimas – pečiai: priežastys ir rizikos veiksniai
Dažnai dėl dilimo atsiranda sausgyslės plyšimas (mentė). Dėl mechaninių pažeidimų gali atsirasti sausgyslių ir liemens uždegimas peties sąnaryje. Pažeistos sausgyslės pirmiausia gali būti suplėšytos veikiant apkrovai, o vėliau visiškai atskirtos.
Raumenų sausgyslės, esančios ant peties, dėl anatominių ypatybių yra labai jautrios plyšimui. Kai kurios raumenų sausgyslės, esančios po sąnario peties stogu (poūmis), gali būti lengvai užsegamos tarp žastikaulio galvos ir kaulinio sąnario stogo.
Be degeneracinių pokyčių, dėl nelaimingų atsitikimų (pavyzdžiui, peties išnirimo) gali atsirasti sausgyslės plyšimas.
Pečių sausgyslių ašaroms palankūs keli veiksniai. Tai apima rūkymą, įvairius vaistus (pvz., Anabolinius steroidus), padidėjusį lipidų kiekį kraujyje (hipercholesterolemiją) ir aukštą pečių veiklą.
Blauzdikaulio ašarojimas – petys: tyrimai ir diagnozė
Jei įtariate, kad yra įplyšta peties sausgyslė, turėtumėte pasikonsultuoti su ortopedu ar nelaimingo atsitikimo chirurgu. Taip pat yra gydytojų, kurių specializacija yra peties sutrikimai ir traumos. Ankstyva peties pažeidimo diagnozė yra svarbi norint išvengti sunkesnės ligos progresavimo ir komplikacijų.
Prieš apžiūrėdamas gydytojas užduos jums šiuos klausimus:
- Nuo kada egzistuoja judėjimo apribojimas?
- Ar galite lokalizuoti skausmą?
- Ar daug stresuodavote iš peties?
- Ar turite ankstesnę ligą ant peties?
Norėdami ištirti įtarimą dėl sausgyslės plyšimo (peties), gydytojas jus apžiūrės. Norėdami tai padaryti, turite išvalyti viršutinę kūno dalį. Jau nuimdamas viršutinę dalį gydytojas gali pastebėti judėjimo sunkumus. Apžiūrėdamas paveiktą vietą, gydytojas gali pastebėti pokyčius, tokius kaip raumenų masės sumažėjimas (pvz., Vadinamasis „epaulette“ ženklas). Palpacijos metu galima nustatyti skausmo taškus ir nustatyti bet kokius pažeidimus.
Po to gydytojas patikrina peties judrumą ir palygina jį su (sveika) priešinga puse. Norėdami išsiaiškinti, kuri raumenų sausgyslė yra paveikta, gydytojas gali atlikti įvairius provokacijos testus. Priklausomai nuo rankos ir pečių laikysenos tipo bei judesio, gydytojas gali nustatyti paveiktą raumenų sausgyslę (įskaitant darbo, pakėlimo ar pilvo preso tyrimą).
Ultragarsas (sonografija)
Jei įtariamas sausgyslės plyšimas (petys), pirmiausia atliekamas peties ultragarsinis tyrimas. Apžiūros metu petį galima laisvai judinti, kad gydytojas galėtų ištirti sąnarį skirtingose padėtyse ir judesio metu. Jei sausgyslės eiga nesuprantama, netipiška ar nesikeičia nepaisant judesio, įtarimas dėl sausgyslės plyšimo (peties) patvirtinamas.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
MRT tyrimas (dar vadinamas magnetinio rezonanso tomografija) yra vaizdavimo procedūra, kurios metu galima detalizuoti kūno struktūras be radiacijos poveikio. Tai taip pat tinka įtariamam sausgyslės plyšimui (mentė). Tačiau įrašymas atliekamas tik bendroje padėtyje (statinėje), kad nebūtų galima įrašyti judesių.
Rentgeno
Radiografijoje sausgyslių parodyti negalima. Galima nustatyti tik galimą kaulo pažeidimą, kurį gali lydėti sausgyslės (peties) plyšimas.
Blauzdos ašaros – peties gydymas
Sausgyslės (peties) plyšimas iš esmės gali būti gydomas tiek chirurginiu, tiek nechirurginiu būdu (konservatyviai). Jei kartu su sausgyslės plyšimu išlieka lūžę kaulai, kraujagyslių ar nervų sužalojimai, reikalinga sudėtinga gydymo strategija.
Geriausias sausgyslės (peties) plyšimo gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Tai visų pirma apima žalos laipsnį ir individualius reikalavimus pečiui. Kiekvienos terapijos tikslas yra sumažinti skausmą ir pagerinti sąnario funkcijas.
Beveik visais atvejais pirmiausia pradedamas skausmo ir uždegiminis gydymas. Kartais kortizonas suleidžiamas tiesiai į sąnarį. Griežtas imobilizavimas nerekomenduojamas dėl sąnarių sustingimo rizikos. Vietoj to planuojama ir pradedama ankstyvojo laikotarpio kineziterapija (pečių mokykla) ir pradedama ankstyvose gydymo stadijose.
Sausgyslės ašarojimas – petys: operacija
Daugeliu atvejų operuojamas sausgyslės (peties) plyšimas – ypač tuo atveju, jei yra sužeidimų sukeliamos sausgyslės ašaros, ryškus aktyvumas ir mažai iš anksto pažeistų sausgyslių. Kita vertus, reikėtų susilaikyti, be kita ko, dėl sąnarių infekcijų, nervų pažeidimų ir išplitusios degeneracijos op. Procedūros rezultatas kritiškai priklauso nuo sausgyslių būklės. Tik esant geros kokybės sausgyslei, sausgyslės siūlę galima sėkmingai atlikti.
Jei norite gauti gerą rezultatą, sausgyslės ašara (mentė) turėtų būti operuota per kelias savaites. Galima išskirti atviros sausgyslės taisymą iš minimaliai invazinio varianto. Atvira procedūra taip pat leidžia atlikti sudėtingesnius metodus. Tačiau deltiniai raumenys (deltiniai raumenys) aplink petį turi būti atskirti nuo kaukolės dalių. Atliekant minimaliai invazinę operaciją, tai nėra būtina. Dėl mažo patekimo į sąnarį aplinkiniai audiniai gali nepaisyti. Minimaliai invazinė technika yra sudėtingesnė ir dėl sandarumo leidžia tik lengviau ištaisyti sausgysles. Jei kaulų gabalas plyšo sausgyslė, tai turi būti suteikta atliekant atvirą operaciją.
Yra daugybė skirtingų sausgyslių galų siuvimo būdų. Kuris naudojamas atskirais atvejais, priklauso nuo įtrūkimo tipo. Be to, gali reikėti padidinti erdvę aplink sausgyslę dekompresijos būdu arba įterpti (endogeninę) sausgyslės transplantaciją.
Po chirurginio gydymo petys turėtų būti apsaugotos tvarsčiu nuo dviejų iki šešių savaičių (Gilchrist tvarstis, pagrobimo atplaišos ir kt.). Ranka laikoma 30 laipsnių pakėlimo, kai yra peties addukcijos įtvaras. Iš pradžių peties sąnarys gali būti judinamas tik pasyviai. Nuo trečios savaitės pamažu pradedami pagalbiniai aktyvaus judėjimo pratimai. Nuo septintos savaitės aktyvius judesius galima atlikti be apribojimų. Sportinė veikla neturėtų būti atnaujinta iki trečio mėnesio.
Blauzdos ašaros – peties: konservatyvus gydymas
Konservatyvus gydymas laikomas neatsitiktiniu, lėtai besivystančiu sausgyslės plyšimu per petį. Ši gydymo forma ypač gerai tinka pacientams, kurie yra tik iš dalies aktyvūs, taip pat vadinamajam „sušalusiam pečiui“ (pečių sustingimas).
Paprastai gydymas yra padalintas į tris fazes: Pirmiausia, palengvinamas peties skausmas ir uždegiminiai procesai, pavyzdžiui, gydant vaistais ir (arba) gydant peršalimą. Kortizonas taip pat gali būti švirkščiamas į sąnarį. Antrame etape pradedamas lėtas kūno sudėjimo pratimas, užtikrinantis peties sąnario stabilumą ir neutralizuojantis raumenų suirimą. Galiausiai, treniruotės yra nuolatos tobulinamos, kad vėl būtų galima atlikti kasdieniam gyvenimui reikalingus pratimus, sportuoti ar darbe.
Jei skausmas išlieka arba sustiprėja po pirminio pasveikimo, pacientai turėtų dar kartą kreiptis į gydytoją. Tuomet gali prireikti operacijos.
Ankstyvas stabilizavimas ir kūno sudėjimo treniruotės yra būtinos norint išvengti raumenų irimo ir sąnarių sustingimo bei greitai atkurti pečių judėjimą. Bet gali prireikti iki šešių mėnesių, kol pečiai vėl bus pilnai pakrauti.
Blauzdos ašaros – peties: ligos eiga ir prognozė
Bendras teiginys apie sausgyslės (peties) plyšimo prognozę yra sunkus. Pvz., Labai svarbu, kokia sausgyslė yra paveikta ir kokiu mastu. Po konservatyvaus gydymo daugiau nei 50 procentų sergančiųjų skundžiasi nuolatiniu raumenų sumažėjimu ir beveik visiems pacientams yra bent šiek tiek susilpnėję pečių plotai. Gydymas pas patikrintus pečių specialistus gali žymiai pagerinti prognozę, ypač chirurginio gydymo atveju. Funkcijai ir stiprumui išsaugoti būtinas ankstyvas funkcinis atstatymas po jo Blauzdos ašaros (pečių).