Vaikų depresija lengvai nepastebima. Viena vertus, nes tokie simptomai kaip liūdesys ar nerimas yra vertinami ne taip rimtai. Antra, todėl, kad jų simptomai dažnai skiriasi nuo suaugusiųjų simptomų. Tiesą sakant, depresija yra vienas iš labiausiai paplitusių psichinių sutrikimų, net labai jauname amžiuje. Apskaičiuota, kad nuo ligos kenčia nuo vieno iki dviejų procentų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokyklų vaikų, o nuo 12 iki 17 metų amžiaus – nuo trijų iki dešimties procentų. Čia skaitykite visą svarbią informaciją apie vaikų ir paauglių depresiją.
Vaikų ir paauglių depresija: aprašymas
Pavargęs, jokio noro žaisti, liūdnas be jokios aiškios priežasties … visa tai gali būti vaikų depresijos požymiai. Nepaisant to, liga dažnai nepripažįstama, jau seniai net buvo abejojama, ar iš viso yra vaikų depresija. Vietoj to, vaikai nuovargio metu gauna vitaminų ir geležies papildų, o likusi dalis, manoma, augs. Bet faktas yra toks: sunkūs depresiniai sutrikimai užsitęsia vaikams ir paaugliams, recidyvai yra dažni. Kuo anksčiau nustatoma depresija, tuo blogesnė prognozė.
Ar paplitusi vaikų ir paauglių depresija?
Retais atvejais vaikų depresija gali pasireikšti ankstyvame amžiuje. Maždaug nuo vieno iki dviejų procentų pradinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikų kenčia nuo depresijos. Dažniau depresija neatsiranda iki brendimo. Maždaug nuo trijų iki dešimties paauglių serga depresija. Iki brendimo depresija serga daugiau berniukų nei mergaitės. Tačiau po brendimo santykiai pasikeičia. Tada mergaitės yra daug labiau linkusios patekti į sergančios nuotaikos depresiją nei berniukai. Kadangi vaikystės ir paauglių depresija dažnai nėra pripažįstama, neaišku, kiek vaikų ir paauglių iš tikrųjų kenčia nuo depresijos.
Vaikų ir paauglių depresija: simptomai
Maži vaikai išreiškia savo jausmus elgesiu, o ne žodžiais. Vietoj klasikinių depresijos simptomų ar neištikimybės vaikai kartais patiria depresiją, pasireiškdami nuožmiomis nuotaikomis, sunkiu verkimu ar nuolatiniu prisirišimu prie tėvų. Dar blogiau, kad ypač jauniausi depresiją apibūdina kaip „pilvo skausmą“ ar „galvos skausmą“, nes jie vis dar nesugeba įvardinti atmetimo. Taigi tėvai ir gydytojai eina visiškai neteisinga linkme.
Kuo vyresni vaikai, tuo labiau jų simptomai atitinka suaugusiųjų simptomus. Bet net ir tarp jaunų žmonių svarbu gerai išsiskirti. Lytiniu laikotarpiu liūdesys ir neviltis gali būti normalaus vystymosi dalis, kuri po kurio laiko išnyksta. Nepaisant to, į juos reikia žiūrėti rimtai.
Vaikams, sergantiems depresija, taikomi tie patys diagnostiniai kriterijai, kaip ir suaugusiesiems, tačiau vaikų simptomai dažnai būna skirtingi. Žemiau yra galimų simptomų, galinčių rodyti vaikų ar paauglių depresiją, apžvalga:
Mažylis (1 – 3 metai)
- Jaučiasi liūdnas, veidas neišraiškingas
- Bijo ir šaiposi
- Yra labai meilus
- Greitai verkia arba greitai supyksta
- Nesijaučia žaidęs
- Blogai miega
- Daug čiulpia nykštį ar žaidžia su lytiniais organais
- Sveria pirmyn ir atgal
- Parodo pasikeitusį valgymo elgesį
Ikimokyklinukas (3–6 metai)
- Atrodo liūdna ar apatiška
- Rodo mažai ar silpnai gestus ir veido išraiškas
- Atsitraukia arba reaguoja agresyviai
- Kenčia nuo košmarų, dažnai atsibunda naktį
- Nemėgsta žaisti, kitaip negali būti laimingas
- Praranda svorį arba padidėja ir juda nenoriai
Moksleivis (6–12 metų)
- Sakiau, kad liūdna
- Kalba apie mintis apie savižudybę
- Pasižymi blogesniais akademiniais rezultatais
- Valgymo įpročiai keičiasi be jokios paaiškinamos priežasties
- Jaučiasi apleistas tėvų
- Turi stiprių baimių
- Turi nepagrįstą kaltės jausmą
- kenčia nuo beviltiškumo jausmo
- Daug nerimauja, turi koncentracijos problemų
Paauglys (13-18 metų)
- Turi mažai pasitikėjimo savimi
- Ar apatiškas ar baikštus
- Pasitraukia iš socialinio gyvenimo
- Negali susikaupti
- Mokymo pasiekimai staiga žlunga
- Turi apetito, valgymo ar miego sutrikimų
- Prideda traumą
- Turi minčių apie savižudybę
- Emocinė būsena svyruoja visą dieną
- Ar nėra važiavimo
Ne visi simptomai būtinai rodo depresinę ligą. Jei norite būti saugūs arba įtariate, kad jūsų vaikas serga depresija, kreipkitės į profesionalų pagalbą. Kreipkitės į šeimos ar jaunimo konsultavimo centrą arba suraskite vaikų ir paauglių psichiatrą.
Specialus kūdikio anaklitinės depresijos atvejis
Ypač sunki ir tragiška depresijos forma vadinama anaclitine depresija. Plėtros tyrinėtojas René Spitz šio tipo kūdikių depresiją namuose ir ligoninėse stebėjo praėjusį šimtmetį. Jei vaikai nuo globėjo, paprastai motinos, yra atskirti nuo trijų iki penkių mėnesių ar daugiau pirmaisiais gyvenimo metais, jie turi rimtų fizinių ir psichinių sutrikimų. Įrišimas vaidina lemiamą vaidmenį pirmaisiais vystymosi metais. Net turėdami mediciniškai gerą priežiūrą, vaikai atrofuojasi, kai negauna meilės ir saugumo.
Pirmoje atskyrimo dalyje kūdikiai daug verkia, vėliau atsisako kontaktų su kitais asmenimis. Jei atsiskyrimas trunka ilgiau, depresija blogėja. Vaikai nebe verkia ir elgiasi apatiškai. Jie vos neparodo veido išraiškos ir nebendrauja su kitais žmonėmis. Kūdikiai, sergantys anaclitine depresija, yra jautresni ligoms, o fizinis vystymasis sulėtėja. Jei vaikai ilgiau nei penkis mėnesius neturi globėjo, jiems gresia mirtis.
Vaikų depresija: priežastys ir rizikos veiksniai
Nesvarbu, ar vaikas, ar suaugęs – depresijos mechanizmai vis dar nėra visiškai suprantami. Tačiau tai yra sudėtingas genetinės, kitos biologinės ir aplinkos įtakos sąveika.
Genetinės įtakos
Genai neabejotinai vaidina vaidmenį kuriant depresiją. Vaikams, kurių tėvai kenčia nuo depresijos, žymiai padidėja rizika susirgti.
aplinkos veiksniai
Tačiau dabar manoma, kad galų gale būtent aplinkos veiksniai daro didelę įtaką vaikų depresijai. Vaikams šeima vaidina lemiamą vaidmenį. Geri santykiai su tėvais, teikiančiais palaikymą ir meilę, gali apsaugoti vaikus nuo depresijos. Galimi depresinių ligų sukėlėjai laikomi pasiekimų spaudimu, tėvų skyrybomis ar mirtimi, taip pat erzinimu mokykloje, skurdu ir seksualine prievarta. Svarbus ne tik streso stiprumas, bet ir tai, kaip vaikas išmoko įveikti krizes, spręsti problemas ar ieškoti pagalbos.
Rizikos fazės brendimas
Paauglių depresija dažniau nei vaikams. Pubertizmas kelia ypatingą riziką. Šis laikas susijęs su daugybe pokyčių ir didelių iššūkių, taigi ir su padidėjusiu streso lygiu. Jauni žmonės ieško savo tapatybės, jie yra labiau atskirti nuo tėvų ir siekia prisirišimo prie savo bendraamžių. Šiuo metu stipriai keičiasi ir kūnas bei išorinė išvaizda. Tikriausiai pagrindinį vaidmenį vaidina ir hormoniniai neramumai šiame gyvenimo etape. Didelis nesaugumas, atsirandantis dėl perversmo, gali prisidėti prie paauglių depresijos pradžios. Tačiau geri socialiniai santykiai su tėvais ar draugais gali tai neutralizuoti ir sustiprinti jaunus žmones.
Vaikų depresija: tyrimai ir diagnozė
Pripažinti depresiją nėra lengva net suaugusiesiems. Jauniems žmonėms tai dar sunkiau, nes dažnai sunku atskirti nuo tipiškų amžių „normalių“ problemų.
Iš esmės vaikų ir paauglių depresijos tyrimas ir diagnozė yra tokia pati kaip suaugusiųjų diagnozės. Diagnozė grindžiama TLK 10, Tarptautine statistine ligų ir susijusių sveikatos problemų klasifikacija, kurioje pateikiami trys pagrindiniai simptomai – prislėgta nuotaika, susidomėjimo praradimas, neištikimybė ir nuovargis, taip pat septyni antriniai simptomai, įskaitant kaltę, miego sutrikimus ir apetito pokyčius.
Tai užrašo gydytojas arba terapeutas, naudodamas standartizuotas anketas. Taip pat yra fizinių apžiūrų, kurios turėtų paneigti fiziologinę anomalijų priežastį.
Vaikų depresija: gydymas
Kai vaikas atpažįsta depresiją, ją galima atitinkamai gydyti. Ypač antidepresantai gali ištraukti mažus sunkios depresijos pacientus iš „juodosios skylės“. Tačiau jie naudojami tik labai atsargiai ir kartu su kitomis terapinėmis priemonėmis. Nepriklauso nuo antidepresantų.
Vargu ar ištirtas vaisto poveikis
Tačiau problema yra ta, kad daugelis vaistų nuo depresijos, kurie padeda suaugusiesiems, dar nėra pakankamai ištirti vaikų gydymui. Vaistų ir gydymo būdų įtaka buvo ištirta ypač mažiems vaikams. Tuomet, ypač gydymo pradžioje, reikia atkreipti dėmesį į vaikų elgesį. Nes kartais antidepresantai jaunesniems pacientams gali sukelti agresiją ir mintis apie savižudybę ar mėginimus.
Naudinga psichoterapija
Todėl vaikams, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo depresija, pirmenybė turėtų būti teikiama psichoterapijai. Psichoterapeutai yra svarbūs kompanionai kovojant su depresija. Paprastai patariama įtraukti šeimos narius į šeimos terapijos dalį. Žaidimų terapija gali padėti jaunesniems vaikams: žaisdami saugioje aplinkoje sustiprėja saugumas ir pasitikėjimas savimi, žaismingai išbandomos naujos elgesio galimybės.
Vyresniems vaikams ir paaugliams kognityvinės elgesio terapijos ir medikamentų derinys taip pat tinka sergant sunkia depresija. Elgesio terapijos kontekste paaugliai skatinami nutraukti užburtą depresijos ratą, kurti naujus mąstymo būdus ir atrasti problemų sprendimo būdus. Ateityje jie bus geriau pasirengę įveikti krizes.
Depresija vaikystėje ir paauglystėje: ligos progresavimas ir prognozė
Svarbu, kad tėvai, darželių auklėtojai ir mokytojai būtų budrūs ir išmoktų teisingai suprasti klaidinančiai įvairius vaikų depresijos požymius. Kiekvienas, įtariantis, kad jų vaikas serga depresija, neturėtų laukti, o kuo greičiau ieškoti kompetentingos pagalbos. Nes depresija yra sunki psichinė liga. Jei negydomi, jie gali būti mirtini: net vaikai nusižudo ištikus didžiosioms depresijoms.
Ar Vaikų depresija negydomiems paaugliams, yra didelė rizika, kad liga bus lėtinė. Ypač jaunų žmonių recidyvo procentas yra labai didelis – maždaug nuo 70 iki 80 procentų. Tai ir lėtinio pavojaus pavojus greičiausiai lemia pokyčius smegenyse. Kita vertus, vaikų ir paauglių depresiją lydi susikaupimo ir mokymosi sunkumai, kurie atsispindi mokyklos veikloje. Tai prisideda prie didėjančio streso ir apsunkina galimybę išsiveržti iš neigiamų minčių. Laiku gydant, maždaug 30 procentų vaikų ir paauglių po depresinės fazės vėl tampa sveiki.