cholangitas

Cholangitas: aprašymas

Cholangitas (tulžies latakų uždegimas) sukelia tulžies takų, jungiančių tulžies pūslę ir plonąją žarną, uždegimą. Tulžį suformuoja kepenų ląstelės, jos sutirštėja ir laikomos tulžies pūslėje. Valgant maistą, tulžis išleidžiamas per tulžies latakus vis labiau į dvylikapirštę žarną (dvylikapirštę žarną). Jo sudėtyje esančios tulžies rūgštys reikalingos žarnyne norint suskaidyti ir suvirškinti riebalus, pasisavintus per dietą. Be to, toksinės medžiagos iš organizmo patenka per kepenis ir tulžies takus į žarnyną ir išsiskiria su išmatomis.

Ūminis cholangitas

Maždaug 15 procentų gyventojų kenčia nuo tulžies akmenų (cholelitiazė), kurie gali kliudyti tulžies nutekėjimui. Tai padidina vietinės bakterijų kolonizacijos riziką. Tai gali sukelti pūlingą tulžies takų uždegimą (cholangitą). Kadangi antsvorio turinčioms moterims, vyresnėms nei 40 metų, padidėja tulžies akmenų rizika, jos yra dvigubai didesnės nei vyrai.

Pirminis sklerozuojantis cholangitas

Pirminis sklerozuojantis cholangitas (PSC) yra ypatingas tulžies latakų uždegimo tipas ir yra viena iš autoimuninių ligų. Tai lėtinis progresuojantis tulžies latakų uždegimas kepenyse ir išorėje. Liga yra glaudžiai susijusi su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip lėtinė uždegiminė žarnyno liga, opinis kolitas. Toliau PSC veda prie tulžies takų randėjimo (sklerozės) iki tulžies pūslės (cholestazė). Vėliau pacientams dažnai išsivysto kepenų cirozė, kurią galima gydyti tik persodinus kepenis.

Cholangitas: simptomai

Bakterinis cholangitas ir pirminis sklerozuojantis cholangitas turi tam tikrų simptomų panašumų:

Ūminis (bakterinis) cholangitas: simptomai

Tipiški cholangito simptomai čia yra stiprus dešinės viršutinės pilvo dalies skausmas, kuris apibūdinamas kaip pastovus ir pastovus. Nukentėjusieji taip pat dažnai kenčia nuo karščiavimo, aukštesnio kaip 40 laipsnių Celsijaus, ir ryškaus negalavimo. Cholangitas taip pat sukelia odos pageltimą (gelta) daugeliui pacientų po kelių dienų. Odos pageltimą sukelia tulžies tekėjimas atgal į kepenis. Raudonojo kraujo pigmento (hemoglobino) skilimo produktas (bilirubinas) nebegali būti pašalintas per tulžį, patenka į kraują ir nusėda odoje bei gleivinėse. Odos pageltimą (icterus) gali lydėti stiprus niežėjimas.

Pirminis sklerozuojantis cholangitas: simptomai

Pacientai, sergantys pirminiu sklerozuojančiu cholangitu, taip pat kenčia nuo odos pageltimo, kurį daugeliu atvejų lydi jaudinantis niežėjimas. 80 procentų atvejų pacientai turi lėtinę uždegiminę žarnyno ligą (opinį kolitą). PSC padidėja tulžies latakų bakterinio uždegimo rizika. Toks bakterinis cholangitas gali atsirasti spurguose. Tai sukelia tipinius simptomus, tokius kaip karščiavimas, viršutinės pilvo dalies skausmas ir silpnumo jausmas.

Cholangitas: priežastys ir rizikos veiksniai

Ūminis cholangitas ir pirminis sklerozuojantis cholangitas atsiranda dėl labai skirtingų priežasčių:

Ūminis cholangitas, kurį sukelia žarnyno bakterijos

Ūminį cholangitą dažnai sukelia žarnyno bakterijos, kurios iš plonosios žarnos migruoja per bendrą tulžies lataką (ductus choledochus) į tulžies pūslės ir tulžies latakų sistemą. Bendras tulžies latakas kartu su kasos lataku (ductus pancreaticus) veda į dvylikapirštės žarnos papilomą dvylikapirštėje žarnoje (dvylikapirštėje žarnoje). Bendrojo latako atidarymą reguliuoja sfinkteris. Nors sfinkteris paprastai neleidžia žarnyno bakterijoms patekti į kepenis, vis tiek tai gali įvykti ir dėl to sukelti cholangitą.

Ūminis cholangitas, kurį sukelia tulžies akmenys (cholelitiazė)

Tulžies akmenis dažniausiai sukelia didelis cholesterolio kiekis tulžyje. Vyresnės nei 40 metų moterys, turinčios antsvorio, patiria ypatingą pavojų ir dažnai turi tulžies akmenis. Tulžies akmenys gali migruoti iš tulžies pūslės į tulžies sistemą ir blokuoti tulžies takus, sukeldami tulžies atsarginę atsargą – kartais į kepenis. Stagnuojantis sekretas negali tinkamai nutekėti, o bakterijos gali lengviau daugintis. Panašus į gamtoje sustingusį vandenį, nuotėkio trūkumas lemia disbalanso tarp bakterijų susidarymą. Tada jis dirgina tulžies latakų gleivinę ir greičiau plinta pūlingas uždegimas (cholangitas).

Pirminis sklerozuojantis cholangitas (PSC): autoimuninė liga

Pirminis sklerozuojantis cholangitas (PSC) yra ypatinga cholangito forma, sukelianti autoimuninį uždegiminį procesą. Nukentėjusiųjų tulžies latakai yra chroniškai uždegami ir siauri bėgant netaisyklingais intervalais. Susiaurėjimai veikia tulžies latakus kepenų viduje ir išorėje ir gali sukelti tulžies nutekėjimą atgal su uždegiminiais potvyniais.

Dažnai PSC atsiranda ir kaip lėtinė uždegiminė žarnyno liga (opinis kolitas). Jei be cholangitui būdingų simptomų yra ir lieknas kruvinas viduriavimas, visada būtina galvoti apie PSC.

Cholangitas: tyrimai ir diagnozė

Tinkamas įtariamo cholangito kontaktinis asmuo yra vidaus ligų ar gastroenterologijos specialistas. Pirmojo pokalbio metu gydytojas paklaus apie jūsų dabartinius simptomus ir paprašys apibūdinti simptomų eigą bei bet kokias ankstesnes sveikatos būkles (anamnezę). Gydytojas užduos jums šiuos klausimus:

• Ar jus kankina pilvo skausmai?
• Ar pilvo skausmas yra traukulinis, ar nuolat išliekantis?
• Ar turite karščiavimą?
• Ar turite uždegiminių žarnyno ligų (opinis kolitas)?
• Ar jūs kada nors turėjote tulžies akmenų?

Vėliau gydytojas apžiūrės jus fiziškai, pirmiausia atidžiau apžiūrėdamas jūsų odą. Galimas odos pageltimas ar vadinamieji kepenų odos požymiai rodo kepenų pažeidimą. Kepenų odos požymiai yra būdingi odos pokyčiai, atsirandantys dėl lėtinių kepenų ligų, tokių kaip žvaigždės formos odos indų išsiplėtimas (Spider naevi), delnų paraudimas (Palmaerythem) ir paraudusios, lygios lūpos (lakuotos lūpos).

Tada gydytojas pasitelks stetoskopą klausydamasis jūsų skrandžio, kad patikrintų žarnos garsus, žarnyno orą ir išmatų kiekį. Tuomet gydytojas pajus, kad jūsų pilvas nubrozdintas. Gydytojas dažnai paspaudžia po dešine veido arka ir prašo paciento giliai įkvėpti. Jei skausmas sustiprėja ir inhaliacija nutraukiama, patvirtinamas įtarimas dėl tulžies pūslės uždegimo (cholecistitas).

Kadangi atliekant fizinę apžiūrą tik sąlygiškai galima nustatyti cholangitą, toliau atliekami tolesni tyrimai:

kraujo tyrimas

Gydytojas kraujo tyrimą gali nustatyti uždegimo požymius esant cholangitui. Padidėjęs C-reaktyviojo baltymo (CRP) ir baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) kiekis rodo bakterinį uždegimą. Šie uždegiminiai parametrai kraujyje nėra būdingi cholangitui, bet taip pat gali atsirasti esant kitoms uždegiminėms organizmo reakcijoms.

Ultragarsas (sonografija)

Pilvo ultragarsinis tyrimas (pilvo ertmės ultragarsas) jau gali duoti pirmųjų nuorodų apie cholangito priežastį. Išplėstiniai tulžies latakai gali rodyti tulžies užsikimšimą. Jei tulžies akmenys yra tulžies latakų sistemoje, jie dažniausiai susidaro tulžies pūslėje ir juos geriausiai galima vizualizuoti.

Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP)

Jei įtariama, kad cholangitas ar tulžies akmenys užkerta kelią tulžies nutekėjimui, endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) laikoma saugia diagnostikos priemone. ERCP leidžia vizualizuoti tulžies latakus iš vidaus. Virš stemplės ir skrandžio į dvylikapirštę žarną išlenda plonas vamzdelis, per kurį rentgeno kontrastinė medžiaga įšvirkščiama į bendrą tulžies ir kasos lataką. Vėliau tulžies latakų sistema peršviečiama rentgeno aparato pagalba. Jei gali būti aptikti tulžies akmenys, juos per tą patį seansą gali pašalinti ERCP (akmens ekstrahavimas papilomos būdu).

Cholangitas: gydymas

Cholangito terapija priklauso nuo ligos priežasties.

Bakterinis cholangitas

Ūminį tulžies latakų uždegimą (cholangitą) dažniausiai sukelia bakterijos. Tada gydytojas paprastai skiria pacientui dideles antibiotikų dozes. Ypač dažnai naudojama fluorochinolonų veikliųjų medžiagų grupė. Kai kuriais atvejais, siekiant apimti platesnį bakterijų spektrą (plataus veikimo spektro antibiotikas), taip pat naudojamas dviejų skirtingų antibiotikų klasių derinys.

Cholangitu sergantys pacientai neturėtų valgyti mažiausiai 24 valandas, kad būtų išvengta virškinimo ir tulžies tekėjimo. Be to, pacientai gaus analgetikus (pvz., Metamizolį) ir karščiavimą mažinančius vaistus (tokius kaip acetaminofenas ir ibuprofenas). Paprastai skausmas praeina po kelių dienų. Pacientai taip pat turėtų būti atsargūs, kad suvartotų pakankamai skysčių.

tulžies pūslės akmenligė pašalinimas

Jei cholangitas atsirado dėl tulžies latakų užsikimšimo, kurį sukelia tulžies akmenys, juos reikia nedelsiant pašalinti. Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) gali tiksliai įvertinti tulžies latakus ir pašalinti tulžies akmenis. Jei pašalinus tulžies akmenis nepagerėja simptomai, į tulžies lataką galima įterpti vadinamąjį stentą (vamzdelį). Vamzdelis palaiko tulžies latako atidarymą, pagerindamas tulžies tekėjimą į plonąją žarną.

Tulžies akmenys susidaro daugiausia tulžies pūslėje ir gali iš ten migruoti į tulžies latakų sistemą. Po ūmios uždegiminės traumos tulžies pūslė paprastai pašalinama chirurginiu būdu (cholecistektomija).

Pirminis sklerozuojantis cholangitas

Pirminis sklerozuojantis cholangitas yra autoimuninė liga ir iki šiol negali būti gydomas priežastiniu būdu. Pacientai, sergantys gelta (gelta), dažnai kenčia nuo stipraus niežėjimo. Vaistinis tulžies rūgščių išsiskyrimas yra terapinis priešakyje. Vaistas ursodeoksicholio rūgštis padeda ištirpinti cholesterolio turinčius tulžies akmenis. Ūminių uždegiminių priepuolių atvejais PSC taip pat naudojami antibiotikai. PSC metu gali išsivystyti viso kepenų audinio randai (kepenų cirozė). Tuomet paskutinis gydymo būdas (ultima ratio) reiškia kepenų persodinimą.

Cholangitas: ligos eiga ir prognozė

Jei cholangitas užgyja ir pašalinami tulžies akmenys, tulžies latakų uždegimo prognozė yra labai gera. Daugeliui pacientų tai išlieka viena liga. Naujų recidyvų (pasikartojimų) galima rasti PSC, tačiau kitaip jie būna retai.

Ūminį bakterinį cholangitą visada reikia nedelsiant gydyti antibiotiku, kad bakterijos nepasklistų per kraują visame kūne ir dėl to neatsirastų kraujo apsinuodijimas (cholangiosepsis). Pažengusioje stadijoje, tulžies latakų uždegimas taip pat gali plisti į likusį kepenų audinį ir sukelti pūlingus abscesus.

Kuo ilgesnis cholangitas, tuo didesnė tulžies takų susiaurėjimo (striktūrų) ir randų rizika. Tulžies pūslės susiaurėjimas užkerta kelią tulžies nutekėjimui ir padidina užsikimšimo riziką. PSC taip pat yra susijęs su padidėjusia cirozės ir tulžies latakų vėžio (cholangiocellular carcinoma) rizika.

PSC sergančių pacientų gyvenimo trukmė yra trumpesnė, o ūmių cholangitas nėra susijęs su gyvenimo trukmės ribojimu.