Ūminis inkstų nepakankamumas

Ūminis inkstų nepakankamumas: aprašymas

Sąvoka „ūmus inkstų nepakankamumas“ (ūminis inkstų nepakankamumas ar inkstų nepakankamumas) reiškia staigų, staigų inkstų detoksikacijos sumažėjimą per kelias dienas ar dienas. Ryškiai mažėja vadinamasis glomerulų filtracijos greitis (GFR). Tai taip pat sumažina skysčio tūrį, kuris filtruojamas inkstuose per laiko vienetą. Paveikti yra vadinamieji glomerulai – inkstų fibroziniai kremzlės, kurie veikia kaip mažyčiai filtrai.

Ūminis inkstų nepakankamumas lemia tai, kad kraujyje kaupiasi medžiagos, kurios iš tikrųjų turėtų išsiskirti su šlapimu. Šios vadinamosios šlapimą varančios medžiagos apima karbamidą ir kreatininą. Jų kaupimasis organizme lemia laipsnišką apsinuodijimą šlapimu. Gydytojai kalba apie uremiją.

Ūminis inkstų nepakankamumas: keturios stadijos

Daugeliu atvejų ūminis inkstų nepakankamumas pasireiškia keturiais etapais:

• Pažeidimo fazė (pradinė fazė): Tai trunka nuo kelių valandų iki dienų.
• Oligo- arba anurinė fazė: Šiame etape šlapimo sekrecija žymiai grįžta atgal, kol iš organizmo išeina tik nedaug (oligurie) arba beveik nėra šlapimo (anurija). Paprastai šis etapas trunka dešimt dienų.
• Atkūrimo fazė: Kai inkstai atsigauna, jie pagamina vis daugiau šlapimo (iki penkių litrų ir daugiau per dieną). Šis etapas trunka apie tris savaites.
• Atkūrimo fazė: Dabar inkstų ląstelės vėl daugiau ar mažiau funkcionuoja, tačiau ne visada įmanoma išgydyti ligą. Šis paskutinis etapas gali užtrukti iki dvejų metų.

Ūmus inkstų nepakankamumas: mirtingojo pavojus

Kasmet maždaug 50 iš 1 milijono žmonių išsivysto ūminis inkstų nepakankamumas. Tai labiau būdinga intensyvios terapijos pacientams. Iki 25 procentų jų serga ūminiu inkstų nepakankamumu. Jis turi būti greitai gydomas mediciniškai, kitaip kyla pavojus gyvybei. Iš esmės ūmus inkstų nepakankamumas, priešingai nei lėtinis inkstų nepakankamumas, yra grįžtamas. Tai yra, inkstai gali atsigauti po beveik visiško ūmaus funkcijos praradimo.

Ūminis inkstų nepakankamumas: simptomai

Kokie simptomai gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą, skaitykite straipsnyje Inkstų nepakankamumas – simptomai.

Ūminis inkstų nepakankamumas: priežastys ir rizikos veiksniai

Priklausomai nuo priežasties, ūminis inkstų nepakankamumas yra suskirstytas į šias formas:

Išankstinis inkstų nepakankamumas

Išankstinis inkstų nepakankamumas atsiranda dėl sumažėjusios inkstų kraujotakos. Dažniausia to priežastis yra kraujo ir skysčių netekimas dėl didelių operacijų ar nelaimingų atsitikimų. Inkstų kraujotakos pokyčiai, vartojant tam tikrus vaistus (rentgeno kontrastines medžiagas, AKF inhibitorius ar antibiotikus), taip pat gali sukelti prerenalinį inkstų nepakankamumą. Retais atvejais širdies nepakankamumas (širdies nepakankamumas) ar apsinuodijimas krauju (sepsis) yra sumažėjusios inkstų kraujotakos, taigi ir ūminio inkstų nepakankamumo, priežastis.

Inkstų inkstų nepakankamumas

Su inkstais susijęs ūminis inkstų nepakankamumas atsiranda dėl tiesioginio inkstų audinio pažeidimo. Tokią žalą padaro, pavyzdžiui, uždegimas, pavyzdžiui, nebakterinis nefritas (glomerulonefritas) ar vaskulitas. Inkstų infekcijos su bakterijomis (pielonefritas) ar virusais (intersticinis nefritas), taip pat toksiškos medžiagos (pvz., Tam tikri antibiotikai) gali pažeisti inkstus ir taip sukelti ūminį inkstų nepakankamumą.

Postrenalinis inkstų nepakankamumas

Postrenalinio inksto nepakankamumo priežastis yra šlapimo išsiskyrimo obstrukcija. Pavyzdžiui, inkstų akmenys, navikai ir prostatos padidėjimas gali sutrikdyti šlapimo nutekėjimą ir tokiu būdu sukelti ūmų inkstų nepakankamumą.

Ūminis inkstų nepakankamumas: tyrimai ir diagnozė

Gydytojas, norėdamas diagnozuoti ūminį inkstų nepakankamumą ir ištirti galimą priežastį, užrašo paciento ligos istoriją (anamnezę) ir atliks įvairius tyrimus:

kraujo tyrimas

Inkstų vertės (kreatininas ir karbamidas) paprastai padidėja kraujyje ūminio inkstų nepakankamumo metu. Dar prasmingesnis yra kreatinino klirensas. Tai rodo, kaip greitai inkstai gali pašalinti kreatininą iš kraujo. Inkstų pažeidimai sumažėja ankstyvoje stadijoje. Be to, yra kraujo druskų pokyčių, ypač padidėjęs kalio kiekis. Taip pat svarbūs ūminio inkstų nepakankamumo įrodymai gali būti kraujo kiekis ir kitos kraujo vertės (tokios kaip kepenų fermentai, C reaktyvusis baltymas ir kt.).

šlapimo

Diagnozuojant „ūminį inkstų nepakankamumą“, labai svarbu aptikti baltymus šlapime, kurių paprastai arba sunkiai randama jame. Be to, be kita ko, nustatomas glomerulų filtracijos greitis (GFR), šlapimo kiekis, savitasis sunkis ir druskos kiekis šlapime.

ultragarsas

Inkstų ir šlapimo takų tyrimas ultragarsu (sonografija) yra įprastas tiriant pacientą dėl ūminio inkstų nepakankamumo. Jei yra postrenalinis inkstų nepakankamumas, priežastinis šlapimo nutekėjimo sutrikimas (pavyzdžiui, per inksto akmenį) gali būti nustatomas ultragarsu.

Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomo tyrimo, siekiant nustatyti ūminio inkstų nepakankamumo priežastį, pavyzdžiui, atlikti inksto rentgeno tyrimą arba pašalinti audinio mėginį (inksto biopsija).

Ūminis inkstų nepakankamumas: gydymas

Ūminis inkstų nepakankamumas gydomas skirtingai – atsižvelgiant į priežastį. Jei, pavyzdžiui, inkstų akmenys yra atsakingi už ūminį inkstų nepakankamumą, kliudydami šlapimo nutekėjimui, juos reikia pašalinti. Bakterinės infekcijos gydomos antibiotikais, dozuojami vaistai sumažinami arba visai sustabdomi, o dideli kraujo ir skysčių praradimai (pavyzdžiui, nelaimingi atsitikimai) kompensuojami užpilais.

Skystis infuzijų pavidalu yra labai svarbus tuo laikotarpiu, kai inkstai atsigauna po nepakankamumo. Jei ūminis inkstų nepakankamumas (beveik) visiškai paralyžiavo šlapimo gamybą, taip pat skiriami diuretikai. Jei šios priemonės nepagerina inkstų funkcijos, kraujas dirbtinai valomas (dializuojama) plaunant kraują, kol inkstai gali atnaujinti kraują ir išsiskirti vieni.

Ūminis inkstų nepakankamumas: prevencija

Didelės operacijos metu ir po jos atidžiai stebimas kraujo tūris, kraujospūdis ir skysčių balansas, kad sumažėtų ūminio inkstų nepakankamumo rizika.

Daugelis vaistų gali pažeisti inkstus, sukelti ūminį inkstų nepakankamumą. Tai apima nereceptinius preparatus, tokius kaip tam tikri analgetikai (pavyzdžiui, acetaminofenas, ibuprofenas, diklofenakas). Todėl turėtumėte aptarti bet kokį vaistų vartojimą su gydytoju. Tai ypač pasakytina apie pacientus, sergančius inkstų ligomis ir sutrikusias inkstų funkcijas – jie ypač linkę į ūminį inkstų nepakankamumą.

Ūminis inkstų nepakankamumas: ligos progresavimas ir prognozė

Ūminis inkstų nepakankamumas yra pavojinga gyvybei būklė. Ūminis inkstų nepakankamumas ypač dažnas intensyviosios terapijos pacientams – mirštamumas yra nuo 50 iki 80 procentų.

Bus ūminis inkstų nepakankamumas laiku gydytas, o paciento nelabai susilpnina kitos esamos sąlygos, inkstų funkcija taip pat gali atsigauti. Tik nedaugeliu atvejų inkstų funkcija lėtai blogėja.