panikos sutrikimas

Panikos sutrikimas: aprašymas

Tipiniai panikos sutrikimai yra pasikartojantys, nenuspėjami panikos priepuoliai. Panikos sutrikimą gydytojai taip pat vadina epizodiniu-paroksizminiu nerimu. Terminas paroksizmalus kilęs iš graikų kalbos ir gali būti išverstas kaip „laukinis“.

Kas yra panikos priepuoliai?

Panikos priepuoliai yra staigios sunkaus nerimo priepuoliai, susiję su įvairiais fiziniais simptomais, įskaitant drebulį, prakaitavimą ir širdies plakimą bei nerimą didinančias mintis. Dažnos idėjos kyla dėl širdies priepuolio, sustingimo ar alpimo. Dėl grasinančio aiškinimo suinteresuotieji asmenys miršta nuo simptomų. Nors panikos priepuoliai trunka tik trumpą laiką, tačiau yra labai intensyvūs ir alinantys.

Panikos sutrikimas su agorafobija

Dažnai panikos priepuoliai atsiranda dėl psichikos sutrikimo agorafobijos. Pavyzdžiui, pacientai gali bijoti keliauti viešuoju transportu, apsilankyti kino teatre ar kine ar apsipirkti prekybos centre. Nebegalite aplankyti šių vietų be palydos (vengimo elgesio). Jei pacientai net nedrįsta išeiti vieni, tai turi rimtų pasekmių, tokių kaip darbo praradimas ir vienišumas.

Panikos sutrikimai, susiję su agorafobija, yra dažnesni nei gryni panikos sutrikimai. Nardymo panikos priepuoliai yra depresijos dalis, jie nėra siejami su panikos sutrikimu, bet pastebimi kaip depresijos padariniai.

Panikos priepuoliai vaikams

Net vaikams ir paaugliams jau gali išsivystyti nerimas ir panikos sutrikimas. Nors tėvai kenčia nuo panikos priepuolių, daugelis vaikų priima baimingą jų elgesį. Ekspertai eksperimentiškai parodė, kad maži vaikai traukiasi iš neaiškių situacijų, kai jų motina turi baimės išraišką. Šis elgesys rodo, kad tėvų gestai ir veido išraiškos daro didelę įtaką žmonėms jauname amžiuje. Padidėjęs nerimas padidina riziką vaikui vėliau susirgti panikos sutrikimu. Net vaikai, kuriuos kamuoja išsiskyrimo nerimas, labiau linkę į panikos priepuolius.

Terapija dažnai būna sėkminga vaikams ir paaugliams, sergantiems panikos sutrikimais. Negydoma psichinė liga gali būti lėtinė ir labai neigiamai paveikti vaikų vystymąsi. Visų pirma, rimtos yra socialinės pasekmės, nes vaikai išeina į pensiją bijodami dar daugiau. Kaip ir suaugusiesiems, psichinės sveikatos problemos paprastai sukelia panikos sutrikimą, įskaitant depresiją, kitus nerimo sutrikimus ir priklausomybes.

Vaikams ir paaugliams paprastai prasminga įtraukti tėvus į terapiją. Kadangi vaikų nerimo sutrikimai kai kuriais atvejais grindžiami sutrikdytais santykiais šeimoje. Net jei to nėra, tėvai terapijoje gali išmokti palaikyti savo vaikus.

Panikos priepuoliai: kiek jų paveikta?

Maždaug nuo dviejų iki keturių procentų gyventojų gyvenime panikos sutrikimai patiria panikos priepuolius. Paprastai pradžia yra 15–24 gyvenimo metai. Moterims panikos sutrikimas diagnozuojamas bent du kartus dažniau nei vyrams.

Panikos priepuoliai: simptomai

Pagal TLK-10 psichinių sutrikimų klasifikaciją panikos sutrikimui ar panikos priepuoliams būdingi šie simptomai:

• Panikos priepuolis yra vienas intensyvaus nerimo epizodas, prasidedantis staiga ir maksimaliai pasiekiantis per kelias minutes. Panikos priepuolis trunka tik keletą minučių.
• Esant panikos sutrikimui, visada pasireiškia bent vienas iš šių simptomų: širdies ritmo ir širdies plakimo pokyčiai, prakaitavimas, drebulys ir burnos džiūvimas.
• Kiti įprasti krūtinės ir pilvo simptomai: kvėpavimo pasunkėjimas, sandarumas, krūtinės skausmas, pykinimas ir diskomfortas skrandyje.
• Psichiniai simptomai yra galvos svaigimas, nesaugumas, silpnumas ir mieguistumas. Nerimas ir fiziniai simptomai yra tokie stiprūs, kad susirgusieji miršta.
• Panikos priepuoliai kyla iš akies, daugelis bijo prarasti kontrolę arba nerimauja, kad išprotės.
• Dažnai kenčiantys žmonės save ar aplinką suvokia kaip nerealų ir keistą. Ekspertai šiuos reiškinius vadina depersonalizavimu ar derealizavimu.
• Be to, pacientai skundžiasi panikos priepuolio simptomais, tokiais kaip karščio bangos ar vėsumas, tirpimas ar dilgčiojimas.

Panikos sutrikimas: naktinių panikos priepuolių simptomai

Iki 40 procentų pacientų, sergančių panikos sutrikimais, taip pat reguliariai patiria panikos priepuolius naktį. Saugaus šio reiškinio paaiškinimo dar nėra. Tai sunku paaiškinti, nes panikos priepuoliai neatsiranda sapno fazėse naktį. Miego panikos priepuoliai nėra reakcija į košmarus.

Todėl ekspertai mano, kad panikos išmokta dienos metu reaguojant į fizinius pokyčius, tokius kaip greitas širdies plakimas. Ši treniruota reakcija automatiškai praeina naktį.

Panikos priepuoliai: priežastys

Panikos sutrikimų priežastys nėra visiškai suprantamos. Dabar akivaizdu, kad tam tikrą vaidmenį vaidina genetiniai veiksniai. Taip pat žinoma, kad sutrikusi pasiuntinių medžiagos veikla tam tikruose smegenų regionuose skatina ligos vystymąsi. Šie ir šie veiksniai derinami kuriant panikos priepuolius.

Trauminiai vaikystės išgyvenimai

Mokslininkai mano, kad dažnai ankstyvoje vaikystėje patirtos traumos yra vėlesnio nerimo sutrikimo priežastis. Vaikystės patirties tyrimuose panikos pacientai pranešė apie dažnesnį nepriežiūrą, seksualinę prievartą, tėvo netektį, tėvų piktnaudžiavimą alkoholiu ir smurtą šeimoje. Tačiau stresas suaugus, pavyzdžiui, skyrybos ar artimojo mirtis, taip pat gali prisidėti prie panikos sutrikimo.

nerimas

Žmonėms, kuriems padidėjęs nerimas, gresia panikos priepuoliai. Jie dažnai fizinę reakciją į stresą ar stresą aiškina kaip pavojingą gyvybei. Dėl to jie apsunkina fizinius simptomus ir nerimo svyravimus.

vengimas elgesys

Dėl vengiančio elgesio, kurį formuoja kenčiantys žmonės, baimė gali išlikti ir panikos priepuoliai vėl sugrįžta. Be to, dėl vaistų nešiojimo ar nuolatinio kitų žmonių palydėjimo problema dar labiau padidėja. Nukentėjusieji mano, kad situaciją išgyveno tik todėl, kad būtų turėję pagalbos kritiniu atveju. Panikos sutrikimas išlieka, nebent jie sužino, kad paniką galima įveikti be pagalbos.

stresas

Didelis stresas (pavyzdžiui, dėl partnerio konfliktų, nedarbo, egzistencinių rūpesčių) gali paskatinti panikos sutrikimą. Esant nuolatiniam vidiniam įsitempimui, dažnai užtenka tik nedidelio trigerio (pavyzdžiui, pirkimas perkrautame prekybos centre), kad būtų galima pradėti užburtą baimės ciklą, kuris galiausiai sukelia panikos priepuolį.

Medžiagos, sukeliančios panikos priepuolius

Tokios medžiagos kaip alkoholis, kofeinas ir įvairūs vaistai taip pat skatina panikos priepuolių pradžią. Ypač cigaretės dažnai neturi tariamo raminančiojo poveikio: nikotinas paprastai stimuliuoja organizmą. Jei bet kokiu atveju jau esate vidinio sujaudinimo būsenoje, rūkymas cigaretę dar labiau padidins neramumus. Panikos priepuolį sukeliantis įtempimo laipsnis pasiekiamas greičiau. Jei nerimo priepuoliai pasitaiko dažnai, išsivysto panikos sutrikimas.

Panikos priepuoliai: tyrimai ir diagnozė

Jei įtariate panikos sutrikimą, pirmiausia galite apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Jis kalbėsis su jumis ir atliks įvairius tyrimus, kad būtų pašalintos fizinės būklės priežastys.

Į paniką panašios sąlygos gali atsirasti ir dėl fizinių ligų. Šios ligos apima:

• aritmija
• Herzenge (krūtinės angina)
• Hipertiroidizmas (hipertiroidizmas)
• Hipoglikemija (hipoglikemija)
• Bronchinė astma
• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
• Miego apnėjos sindromas
• epilepsija
• kofeinas intoksikacija
• Narkotikų, ypač kokaino, amfetamino, ekstazio, haliucinogenų ir opiatų, vartojimas

Norėdami tiksliai diagnozuoti panikos sutrikimą ir išsiaiškinti, ar nėra kokių nors kitų psichinių sutrikimų, šeimos gydytojas nukreipia Jus į terapeutą ar psichosomatinę kliniką.

Apklausdamas ir klausimynais gydytojas ar psichologas gali atskirti panikos sutrikimą nuo kitų nerimo sutrikimų. Panikos priepuolio testas yra, pavyzdžiui, Hamiltono nerimo skalė (HAMA), kurią gydytojas užpildo kalbėdamas su pacientu (trečiųjų šalių vertinimo formos).

Taip pat yra savianalizės lapų, kurių pagalba pats nerimą patiriantis pacientas gali konkrečiau apibūdinti savo skundus (Valstybinis bruožų nerimo aprašymas, STAI). Terapeutas gali užduoti šiuos klausimus diagnozuodamas panikos sutrikimą:

• Ar kartais patiriate sunkaus nerimo priepuolius?
• Ar nerimas atsiranda kartu su fiziniais simptomais, tokiais kaip drebulys, dusulys ar burnos džiūvimas?
• Ar bijote dar vieno priepuolio po nerimo priepuolio?
• Ar yra konkretus nerimo priepuolių sukėlėjas?

Tai tik panikos sutrikimas, jei panikos priepuoliai nėra susiję su tam tikru fiziniu krūviu ar pavojingomis situacijomis. Be to, jie nenurodo konkretaus objekto, pavyzdžiui, fobijos, bet atsiranda skirtingose ​​situacijose.

Panikos priepuolių sunkumas kiekvienam žmogui skiriasi. Jei aukos per keturias savaites patiria keturis panikos priepuolius, tai vadinama vidutinio sunkumo panikos sutrikimu. Jei per mėnesį įvyksta keturi panikos priepuoliai per savaitę, tai yra sunkus panikos sutrikimas.

Panikos priepuoliai: gydymas

Ekspertai rekomenduoja kognityvinę elgesio terapiją ir vaistus, skirtus panikos sutrikimams gydyti kartu su panikos priepuoliais. Alternatyva – psichodinaminė psichoterapija rodo sėkmę. Be terapijos, naudinga pagalba yra ir sporto bei savipagalbos grupės.

Kognityvinė elgesio terapija

Pirmasis panikos priepuolio terapijos žingsnis paprastai yra išsamus paciento mokymas apie psichikos sutrikimą (psichoedukaciją). Suinteresuotas asmuo supažindinamas su tipiniais panikos sutrikimo požymiais. Jau žinojimas, kad daugybė žmonių kenčia nuo tų pačių simptomų ir kad fiziniai sutrikimo simptomai yra jų dalis, gąsdina nežinomus.

Kitame etape pacientai sąmoningai sukels panikos priepuolį. Pvz., Pacientas yra raginamas greitai ir giliai kvėpuoti arba pasukti ratu, kad sukurtų galvos svaigimą. Gali atrodyti paradoksalu, jei sąmoningai susidaro baiminga situacija. Tačiau šią intervenciją sudaro du svarbūs aspektai. Visų pirma, pirmą kartą pacientas gali kontroliuoti, kada prasideda panikos priepuolis. Kita vertus, jis sužino, kad fizinius simptomus sukelia ne širdies priepuolis, bet juos gali sukelti vien kvėpavimas.

Toliau gydant panikos sutrikimą, pacientas vėl ir vėl turėtų patirti savo baimę. Palaipsniui baimė mažėja ir panikos priepuoliai nebėra. Į juos turi kreiptis nukentėję asmenys, kurie taip pat kenčia nuo agorafobijos ir todėl vengia viešų vietų.

Tas pats pasakytina ir apie panikos priepuolius vairuojant, kurie riboja pacientų mobilumą. Netgi ši baimė gali būti įveikta, jei pacientams pavyks grįžti į mašiną ir nuvažiuoti. Kai kurios klinikos bendradarbiauja net su vairavimo mokyklomis.

Norėdami išvengti atkryčio, terapeutas paruošia pacientą galimiems panikos priepuoliams. Jei grįžta stiprūs nerimo simptomai, suinteresuotas asmuo žino, kaip su juo susitvarkyti ir kovoti su panikos priepuoliais.

Psichodinaminė psichoterapija

„Panikos centre nukreiptoje psichodinaminėje psichoterapijoje“ terapeutas tiria konfliktus, kylančius dėl panikos sutrikimo, ir panikos priepuolių reikšmę. Pavyzdžiui, panikos priepuolis gali būti užgniaužtų jausmų, kurie išryškėja tik per nerimo priepuolius, išraiška. Bendraudamas su terapeutu, pacientas susipažįsta su savo pasąmonės jausmais. Panikos priepuolių būna mažiau, kai pacientas supranta, kad neišspręsti konfliktai yra tikroji jo baimių priežastis.

Daugelis paniką patiriančių pacientų linkę jaustis bejėgiai ir priklausomi nuo kitų žmonių. Taigi svarbus psichodinaminės psichoterapijos pradinis taškas yra jos apsisprendimo ir savarankiškumo (autonomijos) stiprinimas.

narkotikai

Panikos sutrikimų gydymui ypač veiksmingi buvo vaistai iš antidepresantų klasės. Tai visų pirma apima naujesnius antidepresantus, vadinamuosius selektyviuosius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI). Jie turi mažiau šalutinių poveikių, tačiau kai kurie sukelia pykinimą ar seksualinę disfunkciją.

Taip pat veiksmingi yra benzodiazepinai. Tačiau jie turi didelį priklausomybės potencialą. Jų reikia vartoti tik tada, kai SSRI skyrimas buvo nesėkmingas, ir tik tada – neilgai. Anksčiau panikos sutrikimams gydyti būdavo naudojami ir tipiniai antipsichoziniai vaistai (neuroleptikai). Šiandien jie neberekomenduojami ir naudojami retai.

Patarimai prieš panikos priepuolius:

Kas padeda nuo panikos priepuolių? Geriausias nerimo gydymas yra veido baimė. Susidūrę su savo baimėmis, kenčiantieji gali atsikratyti panikos priepuolių. Gerai stebėkite save ir pabandykite atrasti bei atsisakyti vengimo strategijų. Pvz., Gali būti, kad jūs einate namo tik su vaistais ar kitų žmonių kompanijoje. Atminkite, kad tai, ko nepadarote iš baimės, jus silpnina ir sustiprina.

Kontroliuokite mintis

Ką daryti su panikos priepuoliais, jei juos jau panaudojote? Net jei panikos priepuoliai ištinka be įspėjimo, jie nėra bejėgiai. Panikos priepuolio metu atsiranda tokie žinomi požymiai kaip stiprus širdies plakimas, galvos svaigimas ar pykinimas. Atminkite, kad galite įtakoti nerimo vystymąsi. Svarbu yra tai, kaip jūs vertinate situaciją. Užuot spėję į pavojų gyvybei keliančias priežastis, pabandykite išsiaiškinti, kad simptomai yra nepatogūs, tačiau nekelkite pavojaus mirtingajam.

kvėpavimo pratimai

Atminkite, kad panikos priepuolis trunka daugiausia kelias minutes. Norėdami įveikti laiką, kvėpavimo pratimai yra gera panikos priepuolių priemonė. Stenkitės lėtai kvėpuoti ir atkreipkite dėmesį į iškvėpimą, nes tai ramina kūną. Pavyzdžiui, hiperventiliuodami, jūs greitai iškvėpiate per daug anglies dioksido. Diskomfortas, kuris atsiranda hiperventiliacijos metu, sukelia nerimą. Kvėpuodami maiše galite greitai įveikti hiperventiliaciją ir tokiu būdu panikos priepuolius. Anglies dioksidas kaupiasi maiše, todėl jo kiekis normalizuoja rūgštingumą jūsų kraujyje.

Venkite streso

Įsitikinkite, kad jūsų streso lygis nėra per didelis. Vėl ir vėl pertraukėlėse pasinerkite į kasdienio gyvenimo rūpesčius. Pakankamas miegas ir be kofeino apsaugo nuo panikos priepuolių. Sportas taip pat veiksmingas nuo panikos priepuolių. Treniruotės metu jaučiate panašius fizinius simptomus kaip panikos priepuolius: širdis plaka greičiau, keičiasi kvėpavimas. Laikui bėgant jie priprato prie šios ligos ir nebevertina simptomų kaip pavojaus.

Kreipkitės pagalbos

Nepaisant daugybės naudingų pratimų, kuriuos galite atlikti vienas, patartina kreiptis į profesionalus. Turint geras rekomendacijas ir nurodymus, lengviau įveikti baimę. Ir tik tai padarę galite galiausiai nugalėti panikos priepuolius. Savipagalbos grupės yra geras priedas. Nes jie teikia paramą ne tik terapijos metu, bet ir po jos.

Panikos priepuoliai: ligos eiga ir prognozė

Jei panikos sutrikimai negydomi, panikos sutrikimai dažnai išlieka metų metus. Tai gali pakeisti padidėjusio ir reto nerimo priepuolių dažnumą. Panikos sutrikimas, ypač dėl viešų vietų baimės (agorafobijos), gali labai apriboti atitinkamo žmogaus gyvenimą. Kai kurie kenčiantys žmonės ilgainiui išeina iš namų, bijodami naujų nerimo priepuolių, nebėra arba tampa depresija.

Panikos sutrikimą turintys žmonės dažnai kreipiasi į gydytoją dėl anksiolitinių vaistų (anksiolitikų) ar alkoholio, kad baimė būtų kontroliuojama. Tai gali būti alkoholizmas ir priklausomybė nuo narkotikų (ypač trankviliantų ir anksiolitikų).

Naudojant psichoterapiją ir vaistus, kurie pakelia nerimo reakciją, panikos sutrikimą galima gerai įsisavinti. Maždaug 80 procentų pacientų terapija rodo ilgalaikę sėkmę. Visų pirma, svarbu laiku kreiptis į gydytoją, nes panikos sutrikimas neišnyksta savaime.