Dantų baimė yra viena iš fobijų. Nors mintis eiti pas odontologą yra ramiausia, žmonėms, turintiems dantų fobiją, stomatologo baimė, tačiau įgyja patologines proporcijas, kurios neleidžia gydyti. Dantų būklė atitinkamai bloga. Dantų baimės priežastis dažniausiai yra labai nemaloni patirtis. Perskaitykite čia, ką galite padaryti, kad išvengtumėte stomatologo baimės.
Stomatologo baimė: aprašymas
Vargu ar yra žmogus, kuriam patinka eiti pas odontologą. Drąsos baimė, skausmas ir palikimas ant kėdės yra natūralios. Tačiau kai kuriems žmonėms baimė yra tokia ryški, kad jie visiškai vengia apsilankyti pas odontologą. Jie rengia susitikimus, bet vėl juos atšaukia ir galų gale jie daugiau neis. Dėl (normalios) dantų baimės išsivystė dantų fobija, dar vadinama burnos fobija ar dantų fobija.
Dantų baimė: simptomai
Stomatologo baimė veda į užburtą ratą, nes be reguliarios dantų priežiūros nedidelė problema (tokia kaip pradinis ėduonis) gali peraugti į didelius (sunaikintus dantis), kurie atitinkamai yra sudėtingesni ir todėl sunkiau pertvarkyti.
Daugelis sergančiųjų labiau linkę daryti didelę žalą dantims ir dantenoms, užuot susidūrę su savo baime. Dėl skausmo, kuris kyla dėl sugedusių dantų, tada gėdijasi dėl negražaus žvilgsnio į dantis ir labiausiai kvepiančio kvapo. Nukentėjusieji pasitraukia iš socialinio gyvenimo, o kai kurie serga depresija ir kitomis psichinėmis ligomis.
Dantų baimė: priežastys ir rizikos veiksniai
Dantų baimės priežastis dažniausiai yra neigiama patirtis lankantis pas odontologą. Jei gydymo metu pacientui skauda skausmą ar atsiranda kitų neigiamų jausmų, tokių kaip baimė negauti pakankamai oro, ar nerimas, nes jaučiasi paciento gailestingumas, jie tai įsimins. Kito vizito pas odontologą metu – ar net vien pagalvojus apie tai – šie neigiami jausmai vėl susigrąžinami. Jam pasireiškia, pavyzdžiui, tachikardija, prakaitavimas ir dusulys. Psichologai šį procesą vadina kondicionieriumi.
Net gąsdinantys kitų pasakojimai apie skaudžius išgyvenimus sužadina nuobodų jausmą – net žmonės, kurie niekada nepatyrė skausmo stomatologe, kartais tampa nerimo ligoniu. Dantų gydymas ar tiesiog dantų valymas – patirtis rodo, kad kuo ilgesnis paskutinis vizitas pas odontologą, tuo didesnė panika.
Dantų baimė: tyrimai ir diagnozė
Norėdami diagnozuoti dantų fobiją, terapeutas pats kreipiasi į klinikinius klausimynus, kuriuose aprašomi svarbūs simptomų aspektai. Į gydytoją, norint diagnozuoti dantų baimę, būtų galima užduoti šiuos klausimus:
- Ar mintis apsilankyti pas odontologą sukelia baimę?
- Ar ši baimė trukdo lankytis pas odontologą?
- Kokius fizinius požymius jaučiate eidamas pas odontologą (pavyzdžiui, širdies plakimas, prakaitavimas ar burnos džiūvimas)?
- Ar susidaro įspūdis, kad tavo baimė yra perdėta?
Dantų baimė: terapija
Žmonėms, sergantiems dantų fobija, dabar yra specialūs pasiūlymai. Kai kurie odontologijos kabinetai specializuojasi dirbant su nerimo ligoniais. Odontologo priežiūra viršija įprastą gydymą. Pokalbiai prieš gydymą ir ypatinga priežiūra gydymo metu pašalina baimes.
Jei bijote stomatologo, atvirai spręskite problemą. Taigi jūsų odontologas gali atitinkamai reaguoti.
Jei konsultacija su odontologu jus jau užvaldo, pasitarkite su savo šeimos gydytoju. Jis gali rekomenduoti tinkamus kontaktinius centrus, kuriuose galite gauti patarimų. Beveik visose nacionalinėse odontologų asociacijose taip pat yra atitinkamų specialistų ir specialiai apmokytų šios srities specialistų sąrašų.
Su jais galite aptarti tolesnį kelią ir sukurti planą, kuris leistų jums kontroliuoti savo baimes ir išgydyti dantis be baimės.
Padėkite nuo lengvos dantų baimės
Mažiau išreikštas baimes gali sumažinti atpalaiduojanti muzika, ypač stipri vietinė nejautra ar net humoristinis odontologo atitraukimas. Daugeliu atvejų simpatiškas ir aiškinantis pokalbis palengvina baimę. Bet realaus nerimo sutrikimo atveju to nepakanka. Tuomet turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju ar terapeutu, kuris yra konkrečiai susijęs su tokiu patologiniu nerimu.
Dantų nerimas – gydymas taikant bendrą anesteziją
Kai kurios praktikos metu siūloma terapija taikant bendrą anesteziją bendradarbiaujant su anesteziologais (anesteziologais). Tai ypač nurodoma, kai dantų problemos yra ūminės. Jei, pavyzdžiui, pūlingos šaknies uždegimas kelia grėsmę žandikauliui, reikia nedelsiant imtis veiksmų.
Nors bendra anestezija tokiais atvejais leidžia gydytis dantimis, dantų fobija išlieka. Be to, bendroji nejautra apima bendrą riziką, kuri dažnai yra neproporcinga reikalaujamai intervencijai. Todėl bendroji nejautra yra tik skubus sprendimas. Vėliau svarbu sugriebti odontologo fobijas.
Stomatologo baimė – vaistai kaip anksiolitiniai vaistai
Be to, anksiolitikai (tabletės, injekcijos) gali trumpam sumažinti nerimo lygį. Nors jie tinka skubiam ūminiam gydymui, jie neišsprendžia problemos visam laikui.
Anksiolitinį švirkštą turėtų skirti tik gydytojas. Po terapijos kurį laiką pacientas turi būti prižiūrimas gydytojo, kol „nerimo šalinanti injekcija“ išnyks. Kai kurios priemonės gali trukdyti kvėpuoti, todėl reikia atidžiai stebėti kvėpavimo funkciją.
Stomatologo baimė – psichoterapija
Kognityvinė elgesio terapija pasirodė esanti ypač efektyvi įveikiant dantų fobijas.
Pradžioje vyksta šviesus pokalbis su terapeutu apie baimę ir jos priežastis. Tada nerimo pacientas yra veikiamas atitinkamo baimės sukeltuvo (konfrontacijos mokymas), pavyzdžiui, grąžto garsas. Iš pradžių padidėja nerimo jausmas, bet po kurio laiko jis vėl išnyksta. Tokiu būdu pacientas išmoksta iš naujo įvertinti nerimo kupiną situaciją.
Be to, jis mokomas tam tikrų išsiblaškymo strategijų, pavyzdžiui, įsivaizduoti ką nors gražaus, taip pat atsipalaidavimo technikos, tokios kaip autogeninė treniruotė ar specialūs kvėpavimo pratimai.
Stomatologo baimė – hipnozė
Hipnozė taip pat tinka dantų fobijai gydyti. Odontologas, išmokęs hipnozės metodų, pagilina pacientą. Tačiau būtina sąlyga yra paciento noras visapusiškai įsitraukti į hipnozę. Jis išmoksta sutelkti dėmesį į malonius vaizdus savo vaizduotėje. Vaikai turi daug vaizduotės ir labai gerą vaizduotę. Todėl specialios hipnozės formos tinka ir vaikams.
Tačiau hipnozė pasiseka ne kiekvienam pacientui. Prieš migdomąjį gydymą kalbėkite apie kitas psichines ligas, taip pat apie paciento gebėjimo susikaupti ar fantazijos stoką.
Tai taip pat netinka jokioms procedūroms, nes kai kuriais gydymo etapais būtinas paciento bendradarbiavimas.
Vokietijos odontologinės hipnozės draugija (DGZH) siūlo dantų praktikos, atliekančios dantų hipnozę, sąrašą.
Dantų baimė: ligos eiga ir prognozė
Apie 70 procentų žmonių, kenčiančių nuo dantų nerimo, naudoja psichoterapinius metodus, kad išmoktų kontroliuoti savo stomatologo baimę. Tuomet juos taip gerai kontroliuoji, kad vėl įmanoma normalų gydymą. Tačiau net ir tiems, kuriems nesiseka, nereikia sugadintais dantimis sugadinti savo sveikatos ir socialinio gyvenimo.
Vaistai nuo nerimo arba – paskutinė galimybė – bendroji nejautra yra dantų gydymo būdai, net esant dantų fobijai. Taigi gali būti su visais dantų baimė raskite tinkamą strategiją – taip pat ir jums!