Vėjaraupių vakcina (Vėjaraupių vakcinacija) apsaugo nuo užkrėtimo labai užkrečiamu vėjaraupių virusu. Nuo 2004 m. Rugpjūčio mėn. Roberto Kocho instituto Nuolatinė vakcinacijos komisija (STIKO) rekomenduoja skiepytis visiems vaikams ir paaugliams, kurie dar nesilietė su ligos sukėlėju. Vakcina taip pat naudinga tam tikriems suaugusiesiems. Visą svarbią informaciją apie vėjaraupių vakciną skaitykite čia.
Kada vakcinacija yra naudinga?
Nors vėjaraupiai daugeliui pacientų yra nekenksmingi. Tačiau yra bet kurios ligos komplikacijų rizika. Taigi vėjaraupiai gali sukelti sunkius pneumonijos ar encefalito kursus. Kai kuriais atvejais liga netgi baigiasi mirtimi. Ypač suaugusieji, naujagimiai, susilpnėję imuniteto ir senyvo amžiaus pacientai dažniau kenčia nuo komplikacijų. Todėl Nuolatinė skiepų komisija (STIKO) rekomenduoja visiems vaikams vėjaraupių vakcina.
Suaugusieji ir paaugliaikurie neturi vaiko vėjaraupių ir nėra nuo jo paskiepyti, turėtų skiepytis šiais atvejais:
- Neskiepyti 9–17 metų vaikai, neturintys vėjaraupių infekcijos požymių
- Moterys, turinčios vaikų, kurių kraujyje nėra antikūnų prieš vėjaraupius
- Pacientai prieš pradedant imuninę sistemą silpninantį gydymą (pvz., Vartojant imunosupresinius vaistus)
- Pacientai prieš organo transplantaciją
- Profesinės grupės, kuriose yra padidėjusi infekcijos rizika (pavyzdžiui, medicinos personalas ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai)
Kaip veikia vėjaraupių vakcina?
Skiepijant vėjaraupius naudojama gyva vakcina. Jame yra susilpnintų patogenų, kurie nebegali sukelti ligos. Nepaisant to, jie stimuliuoja žmogaus imuninę sistemą gaminti specifinius antikūnus. Taigi vakcina tampa imuninė nuo vėjaraupių.
Norint, kad vėjaraupių vakcina turėtų ilgalaikį poveikį, reikia skirti dvi vakcinos dozes (pagrindinė imunizacija):
- Pirmoji vėjaraupių vakcina skiriama nuo 11 iki 14 mėnesių, paprastai kartu su tymų, kiaulytės ir raudonukės kombinuota vakcina (MMR vakcina).
- Antroji dozė turi būti skiriama nuo 15 iki 23 mėnesių. Tarp dviejų dozių turi praeiti mažiausiai keturios – šešios savaitės.
Net paaugliams ir suaugusiesiems atliekama reikalinga vėjaraupių vakcina su dviem vakcinos dozėmis. Jei vaikui buvo paskirta bent viena vakcinos dozė (nepilna pirminė vakcinacija), gali pakakti skirti tik dar vieną dozę.
Ar nepaisant skiepijimo įmanoma vėjaraupiai?
Kiek laiko bus suteikta vakcina nuo vėjaraupių vakcinos, nežinote tiksliai. Tyrimų duomenimis, apsauga nuo vėjaraupių yra labai aukšta vakcina nuo vėjaraupių: Vėjaraupių vakcina (dvi dozės) gali užkirsti kelią ligai 70–90 procentų atvejų, o sunkios ligos eigai – iki 97 procentų.
Žmonėms, kurie susiduria su padidėjusia vėjaraupių rizika (pavyzdžiui, medicinos personalui), galima periodiškai kartoti vadinamuosius titrus. Matuojamas antikūnų prieš vėjaraupius kiekis kraujyje. Su mažai antikūnų galima pasėti. Tai padeda užkirsti kelią kam nors anksčiau nesiskiepyti nuo vėjaraupių.
Vėjaraupių vakcina: šalutinis poveikis
Apskritai vėjaraupių vakcina yra gerai toleruojama. Tačiau, kaip ir bet kurios kitos vakcinos atveju, injekcijos vietoje gali atsirasti laikinų reakcijų. Tai apima paraudimą, patinimą ir skausmą. Be to, po vakcinacijos nuo vėjaraupių kūno temperatūra gali šiek tiek pakilti.
Kai kuriems asmenims susilpnėję vėjaraupių simptomai pasireiškia po vienos ar keturių savaičių po vėjaraupių vakcinacijos. Tai apima lengvą karščiavimą ir šiek tiek rausvą, į lizdą panašų išbėrimą.
Labai retai žmonės reaguoja į alergiją vėjaraupių vakcinos sudedamosioms dalims.
Vėjaraupių vakcinacija po (galimos) infekcijos
Apskritai neapsaugoti žmonės turėtų būti atokiau nuo pacientų. Žmonės, kurie negavo vėjaraupių vakcinos ir niekada neturėjo šios ligos, laikomi neapsaugotais. Esant padidėjusiai rimtos ir komplikuotos ligos rizikai, reikia būti ypač atsargiems. Tai apima, pavyzdžiui, žmones su susilpnėjusia imunine sistema.
Nepaisant visko, neapsaugoti asmenys kartais liečiasi su užkrėstaisiais, todėl jie (galbūt) gali pasigauti vėjaraupių virusą. Tai gali atsitikti, pavyzdžiui, jei jie bent valandą praleidžia tame pačiame kambaryje su sergančiais žmonėmis arba gyvena su jais tame pačiame namų ūkyje. Virusas gali būti lengvai perduodamas net tiesiogiai susisiekus su juo.
Tokiais atvejais yra galimybė jį turėti Vakcinacija (povakcinacinė) Tačiau norint užkirsti kelią vėjaraupiams ar bent jau teigiamai paveikti ligos eigą („poveikis” reiškia patogenų poveikį):
- Neapsaugotas per penkias dienas po (galimos) infekcijos arba per tris dienas nuo bėrimo pradžios „normali“, ty aktyvioji vėjaraupių vakcina.
- Arba neapsaugotas gaukite vieną pasyvi vėjaraupių vakcina, todėl baigti antikūnai prieš vėjaraupių virusus. Jie turi būti sušvirkšti per tris dienas po kontakto su pacientais (ne ilgiau kaip dešimt dienų po to). Jie taip pat tinka naujagimiams ir neišnešiotiems kūdikiams.
Aktyvios vėjaraupių vakcinos nėštumo metu vartoti negalima, nes tai yra gyva vakcina. Neapsaugotos nėščios moterys pasyvią vėjaraupių vakciną gali gauti tik po kontakto su pacientais.